Venesuelos vyriausybė pirmadienį vakare paskelbė, kad 58-erių H.Chavezui iškilo dar didesnių kvėpavimo problemų ir jis patyrė „naują ir ūmią“ kvėpavimo takų infekciją ir yra gydomas Karakaso karinėje ligoninėje.
Vėžys H.Chavezui buvo diagnozuotas 2011 metais.
Apie Venesuelos prezidento mirtį pranešęs viceprezidentas Nicolasas Maduro nepajėgė sulaikyti ašarų. „Dabar mes turime susiburti labiau nei bet kada, - į Venesuelos gyventojus kreipėsi N. Maduro. - Mūsų tauta gali pasikliauti savo vyriausybe, kurios nariai – ir vyrai, ir moterys – pašaukti ginti ir saugoti savo piliečius“. Vis dėlto viceprezidentas nepatikslino, kada vyks nauji prezidento rinkimai.
Šalyje paskelbtas septynių dienų gedulas. Trečiadienio rytą H. Chavezo kūnas iš sostinės karinės ligoninės bus pervežtas į Venesuelos karo akademijos pastatą. Tai visų Venesuelos nacionalinių televizijos kanalų tiesioginiame eteryje pranešė respublikos užsienio reikalų ministras Eliasas Yaua.
Atsisveikinimas su prezidentu H. Chavezu truks tris dienas – trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį.
„Mes padarysime viską, kad su vadu H. Chavezu galėtų atsisveikinti kaip įmanoma daugiau venesueliečių“, - pažadėjo užsienio reikalų ministras.
Valstybinė atsisveikinimo su prezidentu ceremonija numatyta penktadienį, kovo 8 dieną, 10 valandą ryto vietos laiku.
Likus kelioms valandoms iki „atomazgos“ Venesuelos vyriausybės nariai ir kariniai vadai susirinko į pasitarimą Karakaso prezidento rūmuose. Apie tai, remdamasi Venesuelos valstybine žiniasklaida, pranešė agentūra „Interfax“, tačiau šio susitikimo temos nepatikslino.
Vakarų žiniasklaidoje pasigirdo spėlionių, kad šis pasitarimas gali byloti apie greitą H. Chavezo pasitraukimą iš valdžios.
Skubiai sušauktame pasitarime taip pat dalyvavo ir viceprezidentas N. Maduro (formaliai jis dabar yra pagrindinis šalies vadovas), keletas ministrų ir apie dvi dešimtys gubernatorių. Vėliau N. Maduro kreipėsi į šalies piliečius per televiziją, tačiau kitaip nei buvo tikėtasi, apie valdžios pasikeitimą Venesueloje tąkart nieko nepranešė.
Kaip perdavė „Reuters“, N. Maduro pareiškė, jog H. Chavezo vėžys – jo priešų sąmokslo rezultatas. Medikai atliks tyrimą ir nustatys, kas tapo auglio priežastimi. Viceprezidentas užsiminė apie nunuodijimą: „Panašių pavyzdžių istorijoje buvo labai daug, paskutinis atvejis – Palestinos prezidento Yassero Arafato susirgimas“.
Po šio pareiškimo Venesuelos valdžia iš šalies išvarė du JAV ambasados karinius atašė, o tai buvo paaiškinta tokia formuluote: „už dalyvavimą veiksmuose, destabilizuojančiuose padėtį šalyje“.
Reaguodamas į Venesuelos lyderio mirtį, JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Venesuela „atverčia naują savo istorijos skyrių“.
Prezidentas nuo 1999 metų
Ilgametis Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas gimė 1954 metais liepos 28 dieną šalies Sabanetos mieste. Būsimasis šalies vadovas mokėsi Venesuelos karo akademijoje, po studijų dirbo karinėms šalies pajėgoms. 1992 metais dalyvavo bandyme nuversti tuometinę valdžią, už ką vėliau buvo nuteistas dvejiems metams kalėjimo.
Nepavykęs bandymas nuversti valdžią
H. Chavezas gimė mokytojų šeimoje. Prieš išgarsėdamas reformomis ir griežtais pasisakymais bei neginčijama prezidento nuomone, būsimasis Venesuelos prezidentas krimto mokslus Venesuelos karinių mokslų akademijoje, kurią baigė 1975 metais ir gavo karo menų ir mokslų diplomą. Po studijų jaunasis H. Chavezas pradėjo tarnauti šalies karinių pajėgų desantininkų padalinyje.1992 metais H. Chavezas kartu su bendražygiais bandė nuo valdžios nuversti Carlosą Andresą Peresą.
Perversmas žlugo, ir H. Chavezas dvejus metus praleido kalėjime – vėliau jam suteikta malonė. Išėjęs į laisvę, pradedantis politikas įkūrė Penktosios respublikos judėjimą –revoliucinę politinę jėgą. 1998 metais jis balotiravosi į prezidento postą. H. Chaveso rinkiminės kampanijos kertiniai akmenys buvo kova su korupcija ir ekonominių reformų pažadai.
Venesuelos prezidentas
1999 metais pradėjęs eiti prezidento pareigas, H. Chavezas ryžosi keisti pagrindinį šalies įstatymą – konstituciją, buvo pakeistas parlamento ir teismų sistemos įgaliojimų balansas. Priėmus naują konstituciją, pakito ir šalies pavadinimas – Venesuela tapo Bolivaro Venesuelos respublika.
Eidamas prezidento pareigas, H. Chavezas susidūrė su daug rimtų iššūkių – tiek gimtinėje, tiek užsienyje. Bandymai perimti į savo rankas valstybinės naftos bendrovės kontrolę 2002 metais sukėlė tikrą audrą, prasidėjo masiniai protestai. H. Chavezui nuo valdžios vairo teko laikinai trauktis – 2002 metų balandį jį nušalino kariuomenės vadai.
Grįžus į prezidento postą, protestai nesiliovė. Buvo surengtas referendumas, kurio metu Venesuelos žmonių klausta, ar H. Chavezą jie ir toliau nori matyti prezidento poste. Referendumas vyko 2004 metų rugpjūtį. Dauguma jame dalyvavusiųjų nusprendė leisti H. Chavezui baigti pradėtą kadenciją.
Priešiškumas Amerikai
Visą prezidento poste praleistą laiką H. Chavezas laikėsi itin griežtis pozicijos, dogmatiškumas ir bet kokių kompromisų neigimas tapo skiriamaisiais jo valdymo bruožais. H. Chavezui kritika ir jo įsitikinimams prieštaraujanti nuomonė paprasčiausiai neegzistavo. Prezidentas be jokių skrupulų įžeidinėjo naftos bendrovės vadovybę, bažnyčios įtakingiausius ir kitų pasaulio šalių lyderius. Išskirtinį priešiškumą H. Chavezas visada jautė Amerikai – politikas šventai tikėjo, jog būtent Vašingtonas kaltas dėl 2002 metų bandymo jį nuversti nuo valdžios. H. Chavezas visada buvo prieš karą Irake – Venesuelos prezidentas tikėjo, jog Amerika, stvėrusis ginklo, viršijo savo įgaliojimus.
Svarbi smulkmena: JAV prezidentą George W. Bushą Venesuelos prezidentas vadino piktuoju imperialistu. Todėl nenuostabu, jog JAV ir Venesuelos santykiai visada buvo sudėtingi, o kartais netgi labai įtempti.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Kad ir kokie buvo Venesuelos santykiai su Amerika, H. Chavezas šalies turimomis naftos atsargomis naudojosi kaip priemone megzti tarptautinius santykius, pavyzdžiui, su Kinija ir Angola. 2006 metais jis padėjo įkurti socialistinę laisvosios prekybos organizaciją „Bolivarian Alternative for the Americas“, prie kurios noriai prisijungė Fidelio Castro vadovaujama Kuba nei Evo Moraleso valdoma Bolivija. H. Chavezas taip pat buvo aktyvus Neprisijungimo judėjimo, daugiau nei 100 valstybių vienijančios organizacijos, kuriai priklauso ir tokios šalies kaip Kuba bei Iranas, narys.
Paskutinieji metai
Nuo 2011 metų H. Chavezui buvo atliktos net kelios piktybinių auglių šalinimo operacijos. 2011 metų birželį jam buvo diagnozuotas vėžys. Besiruošdamas 2012 metų gruodį planuotai trečiajai sunkiai operacijai, Venesuelos prezidentas pirmą kartą atvirai pripažino savo ligos sunkumą ir tai, jog galbūt šalies prezidento pareigų eiti nebegalėsiąs. Savo įpėdiniu jis oficialiai paskyrė Venesuelos viceprezidentą Nicolą Maduro.