Siaura gatvele įvingiavus arabišką mediną, ausis pasiekia prislopintas turgaus šurmulys. Šią miesto dalį tarsi brangenybę supa aukštos sienos, už kurių nuo išorinio pasaulio slepiasi mečetės, prabangūs rūmai ir kiemeliai.
Prieblandoje skendinčiame medinos labirinte kelią rasti nesunku - tereikia gerai ištempt ausis: prekeivių šūksniai, plaktukų kaukšėjimas ir monetų žvangesys atves į patį veiksmo centrą. Čia atsidurti pravartu net jei nieko pirkti nesiruošiat - pataikysite kaip tik ten, kur susitelkę visos miesto įžymybės.
Medinomis vadinamus senamiesčius turi dauguma Tuniso miestų. Juose uoste užuodi nuo sienų dvelkiančios senovės kvapą, o juodi namų šešėliai prislegia pečius istorijos našta. Trys Tuniso medinos – sostinės, Suso ir Kairuano - įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Tuniso sostinė Tunisas
Pagrindinė sostinės gatvė - Habibo Burgibos alėja - primena Paryžiaus Eliziejaus laukus. Jos gale, už triumfo arką mėgdžiojančų Prancūzijos vartų pasislėpusi Tuniso medina yra laikoma vienu geriausiai išlikusių viduramžiškų islamo miestų.
Per penkis šimtus metų veik nepakitęs medinos gatvelių, arkų, skersgatvių ir akligatvių labirintas įspūdingo dydžio – kažin, ar įmanoma jį apeiti per vieną dieną. Žingsnių aidas, atsimušęs nuo aukštų namų sienų, nesugaunamas išnyksta amžinybėje. Rodos, prieš pusę tūkstantmečio laikas čia sustojo.
Nuo 732 m. maldininkus po savo stogu glaudžia garbingiausias medinos pastatas – Didžioji Zitunos, arba Alyvmedžio, mečetė, kurios skliautus remiančios 184 kolonos atkeliavo iš netoliese stūksančių Kartaginos griuvėsių. Šį miestą IX a. pr. Kr. Tuniso pakrantėje pasistatė finikiečiai, tačiau kolonos – vėliau jame viešpatavusių romėnų palikimas.
Aplink Didžiąją mečetę kaukši auksakalių turgelis, į dangų neša kvepalų ir prieskonių aromatai, batsiuviai gatvelėse siuva batus. Pasivaikščiojimas iš pažiūros lyg ir tomis pačiomis gatvelėmis kaskart baigiasi kur nors kitur. Kiekviena kelionė – naujas atradimas.
Kairuanas – mečečių miestas
Per pusšimtį kilometrų nuo jūros nutolęs Kairuanas irgi įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jis yra ketvirtasis švenčiausias Islamo miestas po Mekos, Medinos ir Jeruzalės bei laikomas Tuniso religine sostine. Kadaise čia susikirsdavo karavanų keliai.
Pasak legendos, 668 m. į Kairuano apylinkes atkeliavusiam arabų vadui Okba Ibn Nafi po kojomis ištryško šaltinis. Jo versmėse Okba rado Mekoje prieš daugelį metų pamestą auksinį puodelį. Nuo to laiko tikima, kad į Kairuaną plūsta Šventojo miesto vandenys.
Kairuaną, kurio grožis slepiasi už aukštos 7,5 kilometro ilgio sienos, arabai statė šimtą metų. Kol sienos nebuvo, berberai Kairuaną buvo sugriovę septynis kartus. Valdovui Ali Pasha Bey tai galop įgrįso, ir jis 772 m. įsakė miesto grožybes apjuosti. Siena išliko beveik nepakitusi.
Kita garsi Kairuano mečetė intriguoja keistu - Barzdaskučio - pavadinimu. Joje yra Mahometo bendražygio Abu Djamal-el Balauy palaikai. Savo medalione šis vyras nešiojo tris Mahometo barzdos plaukus, todėl vadintas Barzdaskučiu. Toks pavadinimas prigijo ir mečetei.
Kairuane galima pasižvalgyti kilimų bei odos dirbinių - šiomis prekėmis miestas garsus nuo seno. Kas antra medinos parduotuvėlė yra arba kilimų, arba odos. Toje pačioje patalpoje neretai veikia ir dirbtuvės, kuriose pluša visa meistrų brigada. Paprašius retas pardavėjas atsisakys pademonstruoti savo amatą.
Be mečečių, siaurų medinos gatvelių, turgų ir kitų įdomybių, Kairuano apylinkėse vertėtų apžiūrėti arabų VIII a. pastatytą akveduką.
Susą puošia gražiausia arabų tvirtovė
Suso medina – trečioji, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Jūros pakrantėje, maždaug 150 kilometrų į pietus nuo sostinės išsidriekusį trečiąjį pagal dydį Tuniso miestą Susą IX a. pr. Kr. įkūrė finikiečiai. Antikos laikais Susas buvo didelis prekybos uostas, per jį ėjo aliejaus, javų, vilnos ir druskos keliai.
Sumokėjus 2 dinarus galima užlipti į ribato bokštą, nuo kurio atsiveria Suso panorama su nuo IX a. šalimais stovinčia Didžiąja Suso mečete. Tvirtovėje įsikūrusiame Suso archeologijos muziejuje eksponuojamos romėnų mozaikos, kolonos ir skulptūros.
Be trijų gražiausių Tuniso medinų, šalyje yra dar keturi UNESCO saugomi pasaulio paveldo objektai – didžiulis Kartaginos archeologinis kompleksas, Džemo amfiteatras, senasis romėnų miestas Duga ir finikiečių miestas Kerkuanas. Viso Tunise galima aplankyti apie 3500 archeologijos ir architektūros paminklų bei ansamblių.
Kaip keliauti po Tunisą?
Po 2011 m. revoliucijos šalį vis sukrečia neramumai, todėl turistų per pastaruosius dvejus metus gerokai sumažėjo. Tačiau atvykus į Tunisą neramumų lyg ir nesijaučia, išskyrus tai, kad vyriausybės pastatai aptverti spygliuotos vielos tvoromis, o sostinės gatvėse gausu policijos bei karinių automobilių.
Lenkijos kelionių agentūros vykdo tiesioginius skrydžius į Tunisą iš Varšuvos oro uosto. Bilietus su arba be viešbučio, galima įsigyti internetu tiesiogiai iš Lenkijos turų operatorių. Kai kurios Lietuvos kelionių agentūros taip pat parduoda keliones iš Varšuvos.
Tunise galima keliauti luažais (nedideliais autobusiukais) arba išsinuomoti automobilį. Luažai vežioja keleivius nustatytais maršrutais, tačiau tikslaus išvykimo laiko nežino net vairuotojas. Jie iš stoties pajuda tada, kai automobilyje užsipildo visos laisvos vietos. Dviejų šimtų kilometrų kelionė luažu atsieis apie dešimt dinarų (dvidešimt litų).
Tiesa, tarp Tuniso grožybių peizažai ne itin vaizdingi – pakelėse mėtosi kalnai šiukšlių. Anksčiau to nebuvo, nes dirbo šiukšlių rinkimo tarnybos. Po 2011 m. perversmo šiukšlių niekas neberenka, nes naujoji vyriausybė šiukšlių rinkėjus nuvylė pažadais.
