Dublino „4 Vėjų“ mokyklos moksleiviai, padedami tėvelių ir mokytojų, mugei ruošėsi nuo pat šių metų pradžios: „augino“ pasakiško grožio gėles iš popieriaus, klijavo, dekoravo ir puošė nuotraukų ir veidrodžių rėmelius, piešė, spalvino ir gamino atvirutes įvairioms kalendorinėms ir šeimos šventėms, darė lėlytės iš virvelių, lankstė origami, rašė į mokyklos laikraštuką „Vėjavaikis“.

Netrūko žvilgsnį traukiančių dailių ir unikalių velykinių suvenyrų − ant moksleivių stalų, kurie patys ir pardavinėjo savo gaminius, puikavosi molinės vištelės, margaspalvės popierinės verbos, nerti ir išmaniai dekoruoti kiaušiniai, skirti papuošti Velykų stalą bei krepšeliai margučiams.

Smaližiai ir išalkusieji buriavosi prie saldumynų stalo − jų laukė pačių moksleivių ir mokytojų padaryti naminiai pyragai, keksiukai, kepta duona ir čia pat vietoje kepami karšti širdelės formos blynai su uogiene.

Vaikiškos mugės ypatybė buvo ta, kad pirkėjai ir prekiautojai turėjo atsiskaityti vietine mugės valiuta – ziukais. Tam tikslui iš anksto buvo atspausdinti spalvingi pinigai su mokyklos ženklais ir etnografiniais motyvais, o juos išsikeisti moksleiviais ir jų tėveliai galėjo mugėje veikusioje valiutos keitykloje.

Pasak mokytojų ir tėvelių, mugėje galėjai pasijusti tarsi tikrame turguje: visi stalai kvietė užsukti į jų paviljoną, minioje nuolatos zujo moksleiviai siūlydami įsigyti vieną ar kitą jų su meile pagamintą meno dirbinį. Patys moksleiviai negalėjo atsidžiaugti ne tiek sėkminga prekyba, bet gausiai apsilankiusiais tėveliais.