Prieš savaitę, kai Berlinalės komisija dalino Auksinius ir Sidabrinius lokius kino kūrėjams, Gamtos muziejus savo lankytojams pristatė kultinio Berlyno meškiuko Knuto iškamšą. Jis ten stovės tik keturias savaites, tad lankytojų antplūdis muziejui garantuotas. Žurnalistai sako, kad meškiuko kailis dar niekada nebuvo toks švarus ir baltas, kaip to, stovinčio po stiklu muziejaus foje.
Šalia stovinti moteriškė savo vaikui skundėsi, kad dirbtinis Knutas per liesas, tikrovėje buvo toks gražus apvalainas meškinukas. Bet čia juk ne meška, čia tik jos kailis. Sako, nebekemša iškamšų šiaudais, daro muliažą ir aptraukia jį kailiu. Tai turbūt buvo pats populiariausias meškiukas pasaulyje, kuris sukrovė miestui ir zoologijos sodui nemažus pinigėlius. Tik gimęs pavergė visų širdis savo liūdna istorija, kai mama atsisakė jį maitinti ir pripažinti sūnumi. Jį augino zoologijos sodo dėdės ir tetos, būrys žurnalistų lyg auklės sekiojo kiekvieną jo žingsnį, daugybė žmonių bandydavo bent per grotas išreikšti savo meilę, o didelės ir mažos firmos stengėsi, kad tik jam nieko nepritrūktų. Vokietijoje buvo steigiami fanų klubai, paauglės spiegdavo prie jo narvo ir kaišiodavo meilės laiškelius, dainininkai kūrė jam dainas. Viskas kaip ir priklauso tikrai žvaigždei.
Užtat dabar lankytojais gali džiaugtis Gamtos muziejus. Knuto iškamša, tiesa, stovi foje ir galima ją apžiūrėti nemokamai, bet negi neužeisi už 5 eurus dinozaurų griaučių ar kitokių žvėrių, paukščių, vabalų iškamšų pažiūrėti. Kai kurios jų tikrai įspūdingesnės už Knutą.
Kai kurie žymiojo meškino mylėtojai sako, kad tai pasityčiojimas ir liepia leisti Knutui ilsėtis ramybėje, o ne išstatyti pajuokai..