Pasak jo, po preliminaraus vertinimo, Ūkio banke rasta turto už 2,3-2,5 mlrd. litų, iš kurio 1,9 mlrd. litų yra perkeliama į Šiaulių banką, kaip ir visi drausti indėliai. Šių abiejų turto kategorijų suma sudaro 2,7 mlrd. litų.
Šių metų vasario pradžioje bankas sakė turėjęs apie 3,8 mlrd. litų.
"Tas turtas buvo ne visai realus, tai yra tai, ką rodė bankas, realus turtas iš tikrųjų yra gerokai mažesnis", - konstatavo A. Audickas. Preliminariai Ūkio banko turtą vertino bendrovė KPMG jo valdymą perėmus Lietuvos bankui.
Blogajame banke lieka turto už maždaug 0,4 mlrd. litų, o pagrindinio kreditoriaus „Indėlių ir investicijų draudimo fondo“ reikalavimas blogajam bankui sudarys apie 0,8 mlrd. litų.
„Šitas būdas beveik visais atvejais geresnis nei bankrotas“, - sakė A. Audickas.
Pasak jo, atskyrus gerąjį Ūkio banko turtą nuo blogojo pavyksta išsaugoti bent jau dalį banko operacijų, žmonės išsaugo darbo vietas, banko klientai greičiau prieina prie savo pinigų ir įsipareigojimai jiems yra išsaugomi, be to, šis būdas reikalauja mažiau valstybės lėšų.
Jis priminė, jog dabar „Indėlių ir investicijų draudimo fondas“ mokės tik skirtumą tarp turto ir įsipareigojimų, o ši suma neviršys 800 mln. litų.
Nedrausti ir praradę pinigų
Nedrausti Ūkio banko įsipareigojimai kartu su subordinuotomis paskolomis sudarė apie 800 mln. litų, atmetus paskolas jie sudaro iki 600 mln. litų.
„Didžioji dalis tų indėlininkų yra indėlininkai nerezidentai, t.y. užsienio kompanijos ir asmenys, jie sudaro didžiąją daugumą. Taip pat yra nedraustų valstybės institucijų pinigų, apie 80 mln. litų, kita dalis – apie 100 mln. litų yra Lietuvos rezidentų lėšos“, - vardijo A. Audickas.
Pasak jo, didžiausias Ūkio banke padėtas indėlis siekė apie 16-17 mln. litų, tačiau A. Audickas neatskleidė kokios valstybės ir privačios įmonės turėjo nedraustų lėšų Ūkio banke, tai - banko paslaptis.
Gyventojų bei įmonių indėliai ir pinigai sąskaitose yra drausti, jei jie neviršija 100 tūkst. EUR (345,28 tūkst. litų).
Padalinių veikla – artimiausiu metu
Ūkio banko padaliniai turėtų pradėti veikti „artimiausiu metu“, tačiau kada tai galėtų įvykti A.Žiugžda nepatikslino.
„Kai bus atskirtas geras bankas nuo blogo ir kai mes gausime gero banko duomenis, įrašus, klientų sąrašus, tuomet esame pasiruošę atnaujinti operacijas per 1-2 dienas. Kada tai įvyks, kol kas dar sunku prognozuoti“, - teigė Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda.
Jis priminė, kad Ūkio banko klientams jau buvo paskelbta pirminė informacija, kad planuojama atverti 25 Ūkio banko skyrius, tačiau jie taip pat bus atidaromi palaipsniui. Pirmiausiai numatoma atidaryti 6.
“Tai nereiškia, kad tai galutinis skaičius, mes svarstysime, nuolat žiūrėsime, galbūt atidaromų skyrių bus ir daugiau”, - sakė A. Žiugžda.
Pirmiausiai gyventojai ir įmonės galės naudotis savo pinigais sąskaitose, indėliais. Tačiau ne visomis paslaugomis bus galima naudotis, pavyzdžiui, neplanuojama atnaujinti Ūkio banko kortelių darbo.
„Jau šiandien žinome, deja, kad nepavyks mums greitu metu atnaujinti Ūkio banko kortelių (veiklos – DELFI), - dėstė A.Žiugžda. - Jau šiandien priėmėme sprendimą, kad, deja, jos nebus atnaujintos ir Ūkio banko klientai jau šiandien turėtų kreiptis į Šiaulių banką dėl kortelių Šiaulių banke.“
Jis dėstė, jog Šiaulių bankas indėlius perima su visais įsipareigojimais, tad jei jie nebus nutraukiami anksčiau sutartyje numatyto laiko, žmonės atgaus ne tik savo pinigus, bet ir palūkanas.
A.Žiugžda sakė nežinantis, kiek Ūkio banko darbuotojų pereis dirbti į Šiaulių banką. Iš viso Ūkio banke dirba 750 žmonių.
Pasak jo, gerųjų paskolų sąlygos taip pat nebus peržiūrimos, jeigu tam nėra priežasties.
Skola padidės iki 3,063 mlrd. litų
Po Ūkio banko atvejo „Indėlių ir investicijų draudimo fondo“ skola sieks 3,063 mlrd. litų, dabar ji sudaro 2,275 mlrd. litų, ši skola yra likusi po „Snoro“ bankroto, patvirtino „Indėlių ir investicijų draudimo fondo“ direktoriaus pavaduotojas Darius Čerka.
Pasak jo, yra didelė tikimybė, kad įmonei dalį šios skolos pavyks atgauti, nes pagal įstatymus ji yra viena pirmųjų kreditorių eilėje.
Paklaustas, iš kur fondas gaus pinigų, D. Čerka sakė, jog įmonės steigėjas yra Vyriausybė, ir, kaip yra įprasta tarptautinėje praktikoje, Vyriausybė ir yra paskutinis skolintojas.
Kodėl bėdų nematė auditoriai
A. Audickas, paklaustas, ar veiklos problemų nematė banką auditavusi bendrovė, sakė, jog jam keista, jog įmonė nematė problemų Ūkio banke.
„Man sunku pasakyti, manau, jį reikėtų užduoti pačiai auditavusiai bendrovei – dėl kokių priežasčių jie davė tokią išvadą, kokią davė, ir kodėl jie nematė tiek problemų“, - teigė jis.
A.Audickas sakė, jog Lietuvos bankas, priešingai nei „Deloitte Lietuva“, problemas matė ir reikėtų auditorių paklausti, kodėl.
Ką turėjo Ūkio bankas
Ūkio banko turtas buvo vertinamas priklausomai nuo turto kategorijų: bankinis turtas bus vertinamas pagal rinkos sąlygas ir nebus parduodamas labai greitai, nors jis bus laikomas ir valdomas Šiaulių banko.
„Bankinis turtas sudaro visą pagrindą turto, kuris yra perkeliamas: t.y., likvidus turtas, grynieji pinigai, vertybiniai popieriai ir kitas likvidus turtas, geros paskolos“, - vardijo A.Audickas.
Pasak jo, prie bankinio turto perkėlimo priklauso ir antrinių įmonių akcijos, kurių veikla yra susijusi su finansinių paslaugų teikimu, pavyzdžiui, išperkamosios nuomos įmonė „Ūkio banko lizingas“ ir draudimo bendrovė „Bonum Publicum“.
„Kitas nebankinis turtas sudaro ne daugiau negu 10 proc. priimamo turto į Šiaulių banką. Tas turtas yra nekilnojamas turtas (NT) perimtas už paskolas, t.y. tie skolininkai, kurie neatidavė paskolų iš jų yra perimamas turtas į banko balansą, ir taip pat blogos paskolos, t.y. IV ir V grupės paskolos bei tų antrinių įmonių akcijos, kurios veiklos nevykdo ir tik turi NT, t.y. NT vystymo bendrovės“, - paaiškino A.Audickas, pridūręs, kad daroma prielaida, jog šis turtas artimiausiu metu bus parduodamas rinkoje – per 9 artimiausius mėnesius.
Kreditorių naudai – du sprendimai
Be to, yra numatyti papildomi instrumentai, kaip apsaugoti kreditorių interesus: tai brangiau mokančio pirkėjo paieškos ir turto vertės padidėjimo pasidalinimas su Ūkio banko kreditoriais, kurių didžiausias - „Indėlių ir investicijų draudimo fondas“.
A.Žiugžda paaiškino, kad rinkoje bus parduodami keturi turto „paketai“ ir tuo bus siekiama išsiaiškinti, ar jiems yra pirkėjas, galintis pasiūlyti daugiau nei siūlo Šiaulių bankas. Jei taip – pirkėjai galės įsigyti turto vienetus.
Turto vienetai yra šie: pirmas - Šiaulių bankui perduodamas NT portfelis, pavyzdžiui, "Žalgirio" stadionas prie Vilniaus sporto rūmų, antras - IV ir V grupės paskolos dar vadinamos blogosiomis paskolomis, trečias – antrinių įmonių, kurios plėtoja NT portfelis, ketvirtas – finansinių įmonių „Ūkio banko lizingas“ ir „Bonum Publicum“ portfelis.
„Kitaip sakant, Ūkio banko kreditoriai galės pardavinėti banko turto portfelius rinkoje ir pasitikrinti, ar yra geresni pasiūlymai negu buvo gautas netiesioginis pasiūlymas iš Šiaulių banko, - sakė A. Audickas. - Kitas instrumentas: jeigu perduoto turto vertė po dviejų metų padidės, tuomet Šiaulių bankas dalį tos vertės padidėjimo turės grąžinti Ūkio banko kreditoriams.“
Pasak jo, ši taisyklė galios I ir II grupės paskoloms bei parduotam NT.
„Mes šiandien arba rytoj atskirsime perduodamo turto dalį ir ją perduosime Šiaulių bankui“, - teigė A.Audickas.
A.Žiugžda teigė, kad Šiaulių banką domina dvi įmonės: "Ūkio banko lizingas" ir nauja veiklos sritis draudimo srityje su "Bonum Publicum", o sprendimai dėl kitų įmonių, priklausomai nuo to, ar joms atsiras pirkėjų, bus vėliau.
