Pirmas dalykas - Lietuvoje vaikinų yra mažiau negu merginų. Jeigu esi paprasta mergina, kuriai svarbu susirasti ateitimi užtikrintą vaikiną, tai dar minusuojame „marozus“, „forsus“. Lieka išvis mažai vaikinų. Ir iš čia kyla klausimas: kodėl merginos vis tiek tokios išrankios?
Man 24 metai. Esu apsirūpinęs ateičiai, turiu dvi įmones bei esu baigęs pora dalykų. Ar turiu merginą? - Ne. Ar man jos reikia? - Ne. Ar turėjau? -Taip, pasimokiau. Juk pagrindinis dalykas, ko merginai reikėtų, - stabilumas gyvenime.
O vaikinui reikia motiniškos merginos, kuri rūpintųsi savo vaikinu, mylėtų, puoselėtų jį. Jau seniai priimta, jog mergina turėtų namus prižiūrėti, vaikus užauginti, lauktų su vakariene, bei rūpintųsi savo vyru kaip mama. Tuo metu vyras privalo užtikrinti savo šeimos gerovę, kad šeimai nieko netruktų, atlikti visus vyriškus darbus už žmoną bei taip pat bent minimaliai pagelbėti žmonai kasdieniuose darbuose.
Tokių merginų, kurias paminėjau nėra. Nėra. Nėra. Įsitikinau tuo ne kartą. Užsiregistravau poroje populiariausių pažinčių svetainių (ne gyvai ieškojau, nes internete sutiksi mases merginų, kurių realiai gyvenime niekad net nesutiksi). Rezultatas - šnipštas. Nes, kiek pastebėjau, visoms merginoms reikia, jog vaikinas būtų nerealiai plepus, turi baisiai sudominti merginą (pabrėžiu, kad čia merginos darbas yra sudominti vaikiną, nes merginų yra daugiau ir visiem merginos žinomos kaip pleputės ir įdomios). Pasirodo, yra kitaip. Kam reikalingos tokios merginos, kurios sudominti vaikino negali? Kam reikalingos merginos, kurios dėl vaikino pasistengti negali?
Antras dalykas - ko paprašai, to negauni. Viskas gan paprasta. Paprašysite merginos, kad užsidėtų juodas pėdkelnes (gink Dieve, ne timpas), nes tai yra formalu, seksualu, gražu ir labai gundo, bei kitiems parodai, kad turi gražią merginą. Atsakymas iš merginos pusės būna - „ne“. Arba – „neaiškink, ką man rengtis, neįsakinėk, nenurodinėk, nesikišk į mano gyvenimą“. Kam mums - vyrams, tokios merginos, kurios dėl mūsų pasikeisti negali? Juk mes visada galime keistis dėl mylimos merginos.
Trečias dalykas - seksas. Paprašysite kažkaip įmantriau mylėtis: atsakymas bus - „ne“ (...). Kam mums tokių merginų reikia? Pasileidžiame „porno“ ir turime puikiausias merginos, kurios viską daro, ką tik įrašysime į paiešką. Arba tai puiki priežastis vyrui būti neištikimam, nes kai moteris vyro nebe patenkina, tai vyras eina pas tą, kuri viską gali padaryti.
Tad klausiu dar kartą: kam mums merginos? Valgyti nesunku pasidaryti (ypač man, nes man be galo patinka gaminti), galų gale nsupirksime maisto, skalbinius skalbyklė skalbia, džiovina - džiovyklė, namus kaip nors prisiversime susitvarkyti. Kam tada mums merginos?
Taip pat nepamirškime paminėti tokio merginų mėgstamo pasakymo „nesbukėkime, tegu viskas ateina savaime, plaukiame pasroviui“. Kas per nesąmonė? Vaikinai neturi laiko, mes gyvename daug trumpiau už merginas ir mums reikia žinoti, ar mums apsimoka su ta mergina toliau bendrauti, ar ne.
Sakote, vaikai? O kam? Tokios merginos rūpinsis tik vaikais po gimdymo. Tokiu atveju visada reikia paminėti, jog vaikai ateina ir išeina, o mylimas žmogus lydi visą gyvenimą. Tai dar viena priežastis, kodėl vyrai palieka mamas su vaikais.
Ir paskutinis klausimas, į kurį, tikiuosi, atsakys komentarai: merginos ieško nerealių vaikinų, kurios jam būtų tarsi supermenas, kai pačios negali nieko panašaus padaryti dėl vaikino. Tad kam mums - vaikinams, reikalingos merginos?
Žinoma, nesakau, kad tikrų merginų nėra - žinoma yra, tik jų vienetai ir jos jau mokyklos laikais išgraibstytos buvo, o liko tai, ko niekas nenorėjo. Turbūt manote, kad aš esu nusiteikęs prieš merginas arba gal gėjumi kas išvadins mane - ne, tai netiesa. Turėjau merginą, mylėjau be galo ir daugiau nei penkerius metus išbuvome kartu. Bet kokia to kaina?
Melas būdavo kasdien, nesikviesdavo niekur, kai aš visur ją imdavau kartu, apgaudinėdavo su kitais ir net pora kartų buvau atleidęs išdavystę. Dirbau tik dėl jos ir atostogauti ją leidau, kol aš ariau uždirbti pinigų bendram gyvenimui.
Na, bet kas, buvo tas. Tiesiog gyvenimas pamokė ir žinau, kad merginos man jau nebereikia, arba gal kada apsimesiu tik kad noriu merginos vien dėl to, kad prisiminčiau, koks tas buvimas su mergina, bet ne daugiau. Tam yra geras posakis - jeigu tu įskaudinsi vieną, tai jis po to įskaudins šimtus. Manau, taip ir bus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!