Laidos pradžioje buvo pateiktos tezės, už kurias buvo balsuojama. Nekeista, kad laimėjo A.Bilotaitės „Ne, nes šeima yra pamatinis visuomenės institutas“. Su tuo sutinka visi žmonės, nepriklausomai nuo tautybės, orientacijos, religijos ir t.t., tik skirtingai supranta „šeimos“ sąvoką.
Keistai atrodo „Šeimos gynimo centro“ vadovo pasiūlytas būdas „gydyti gėjus“ - „Living waters“ religinė organizacija. Norėtųsi paklausti – o kuo tai susiję su religija ? Kelia šypseną ir išgirdus du, abiejų pusių pateiktus, faktų šaltinius dėl „homoseksualų gydymo“ - Amerikos psichologų asociacija ir kažkokia religinė sekta. Klausimų kelia ir pačios Justo organizacijos pavadinimas: nuo ko tą šeimą ginate? Kas ją puola? Bet prie to dar prieisime vėliau.
Norėčiau pritarti „Šeimos gynimo centro“ atstovui tik vienu klausimu – tėvai turėtų pasidomėti ko yra mokomi jų vaikai mokyklose ir kas jiems kišama į galvą „už mūsų mokėtojų pinigus“ (beje, už gėjų pinigus taip pat). Laidoje pateiktas pavyzdys: „Šeima yra blogis, homofobija ir taip toliau“.
Nemanau, kad šeima įvardijama kaip blogis, bet pasidomėti reikėtų dėl kitokių atvejų – sėdi vaikas tikybos pamokoje (kur turėtų būti mokoma „neteisk ir nebūsi teisiamas“) ir girdi, kad jis yra „iškrypėlis, nusidėjėlis, kad tokie kaip jis nori išardyti pasaulį, verbuoti kitus vaikus“ ir pamato savo ateitį, supranta kokioje neapykantoje teks gyventi, nors jis visai tokių tikslų neturi, o tik yra „įsimylėjęs“ savo klasioką. Po to skaitome ir matome naujienas: „paauglys, grįžęs iš mokyklos, baigė gyvenimą kilpoje“.
Beje, nejučia kyla klausimas: kodėl šis šeimos gynėjas, mažiausiai 35 metų amžiaus, bet dar nevedęs ir neturintis vaikų yra „Šeimos gynimo centro“ atstovas ? Ar jo šeimą – tėvelius kažkas puola ir šeimą ardo? Ir kas su juo pačiu ne taip, jeigu iki šiol šeimos nesukūrė?
Dar labai keistas „užsiciklinimas“ ties šeimos sąvoka kaip „vyro ir moters sąjunga“. Tuomet kyla klausimas, jeigu viena iš šios šeimos pusių šeimą palieka dėl kitos šeimos ar mirties atveju, tai likęs tėvas ar mama su vaikais – jau ne šeima? Tik ką susituokę, bet neturintys vaikų, o gal ir negalintys turėti – irgi ne šeima?
O jeigu šeima, tai kuo dviejų gėjų ar dviejų lesbiečių šeima, auginanti vieno iš jų vaiką yra blogesnė už šią, dviejų heteroseksualų be vaikų šeimą? Net nežinau, ar čia verta dar kartą kartotis, kad vienalytės šeimos seniai egzistuoja ir mūsų šalyje, augina vaikus, tik, deja, visokiems „šeimos gynėjams“ jie yra tik „vieniši tėvai“. Tokie „gynėjai“ mato tik save ir nesugeba pagalvoti, kas atsitiktų su vaiku, kas atsitiktų su kitu tėvu ar mama, jeigu vieną jų ištiktų mirtis. Tada vaikas patektų į vaikų namus arba pas savo senelius, kurie, galbūt, su jų tėvu ar mama net nebendravo.
Visai neturiu žodžių pono Gintaro Songailos išsakytoms kalboms, tiesiog norėčiau paklausti: jeigu jis mane gėjų, gyvenantį su tuo pačiu vaikinu virš 5 metų, pavadino „seksomanu“, tai ar jis pats santuokoje buvo ištikimas savo žmonai?
Pagal šį poną, vaikų auginimas vienalytėse šeimose yra jų luošinimas. Deja, jis nepaaiškino ką turėjo galvoje, todėl sunku tai ir pakomentuoti, bet jis šiuo sakiniu garsią ir talentingą amerikiečių aktorę Jodie Foster išvadino luoše. Jam netgi aišku, kad „homoseksualumas yra įgyjamas veikiant šeimos faktoriui, socialiniam faktoriui“.
Sekant jo logika, aš, užaugęs tradicinėje visų gerbiamoje šeimoje, apie tai, kas yra homoseksualumas sužinojęs gal tik kokių 14 metų, šiuo metu turėčiau jau laimingai gyventi su žmona ir turėti krūvą vaikų, kuriems ieškočiau vietos Zuoko darželiuose. Bet realybė kitokia. Songailos teorija paneigta.
Dar vienas labai ryškus bruožas skiriantis abi puses šioje laidoje, o taip pat viešoje erdvėje – kultūra. Turbūt nereikėtų ilgai sukti galvos, norint atspėti, kuri diskutuojančių pusė keikiasi komentaruose, grasina ir lieja neapykantą? Taip pat ir šioje laidoje – kuri pusė švilpė kalbant gerb. A. M. Pavilionienei? Kurią pusę palaikė Karolis Jachimavičius, TS-LKD jaunimo atstovas, sėdėjęs už A. M. Pavilionienės ir mojavęs plakatu taip, kad atrodytų, jog tranko jai per galvą? Jam prisistatant paminėti tėveliai po šių kadrų turėtų rausti iš gėdos, skirtingai nei manieji, kurių sūnus gėjus tokių vaikiškų nesąmonių nedaro.
Seimo narė Agnė Bilotaitė iš karto pasirodė „visu gražumu“ - pradėjo savo kalbą nuo dviejų, mano nuomone, absurdiškų sakinių - „homoseksualai turi tokias pačias teises“ ir „homoseksualai negali turėti vaikų, jie negali sukurti gyvybės, jie negali auginti“. Gali, dar ir kaip gali, ir turi tų vaikų, juos augina.
Jeigu jau Agnė norėjo pasakyti „homoseksualai negali turėti bendrų vaikų“, tuomet atsakymas paprastas – kartoti lietuvių kalbos kursą. Kitas Seimo narės teiginys - „vyro ir vyro ar moters ir moters santuoka prieštarauja gamtai“. Keistai skamba jau vien gamtos ir socialinio instituto sugretinimas. Santuoka juk ne gamtos reiškinys. Jeigu Seimo narė norėjo pasakyti, kad vienalytis intymus bendravimas prieštarauja gamtai, tada vėl seka pasiūlymas kartoti lietuvių kalbos ir dar biologijos kursą.
O toliau – teisiniai dalykai. Seimo narė pareiškė: „o kalbant apie santuoką, man labai keista, nes dažniausiai susiduriu, kai apie tą temą kalbama, tai... kad jie labiau demonstruoja savo lytiškumą, seksualinius santykius, todėl dabar labai keistas dalykas, kad dabar kalbame apie šeimą. Man tai prieštarauja, aš nesuprantu, kodėl tie dalykai yra keliami“. Norėčiau jai pasakyti, kad man dažniausiai tenka bendrauti su moterimis, kai po kelionės grįžtu į Vilnių ir iš stoties keliauju namo. Ten sutinku gražiai „išsipuošusių“ ir gausiai pasidažiusių moterų, kurios man siūlo „nebrangių malonumų“, todėl man labai keista, kad Agnė gina šeimą, nes visada galvojau, kad vienišoms panelėms rūpi tik malonumai už pinigus. O jeigu kalbėti rimtai, manau, kad Seimo narė nemažai sumokėtų už įžeidimus, jeigu tik jos negintų neliečiamybė.
Dar ji paklausė: „mūsų visuomenėje yra įprasta, kad mes savo seksualinių dalykų, savo lytinės elgsenos, nesame įpratę, nėra normalus dalykas demonstruoti, o jūs tai darote, kodėl?“. Aš gyvendamas Vilniuje ir išeidamas į miestą, niekada nemačiau, kad sutikti gėjai demonstruotų savo lytinę elgseną. Skirtingai nei heteroseksualios poros – vyrai apkabina moterį, laikosi abu susikibę rankomis, bučiuojasi viešose vietose. Aš jau net nekalbėsiu, apie vieno žymaus „elito“ atstovo prierašą prie pavardės „svingerių vakarėlių organizatorius“ arba visokias „olialia pupytes“ - štai kur savo seksualinės elgsenos demonstravimas, o ką demonstruoja tos pačios lyties poros?
„Šeima – kategoriškai sakau – yra vyras ir moteris, jų santuoka, vaikai“ - šį frazė „užmušė“. Norėtųsi paklausti, ar pasidomėjo, kiek yra likę tų „tradicinių šeimų“, kuriose vaikus augina jų biologiniai abu tėvai?
Įtariu, kad tikruosius skaičius būtų nesunku surasti, bet A.Bilotaitė jų neieškojo, nes faktai kalba prieš tradicinę šeimą, kurią, manau, „vertybininkai“ seniai patys sugriovė - aplink vien vienišos mamos, arba vaikai, augantys patėvių ar mamų sugyventinių neretai nesveikoje aplinkoje. Čia nereikėjo net gėjų, patys šeimas susigriovėte.
O dabar svarbiausia – ką norėčiau parašyti ryškiu šriftu, ir ką turėtų suprasti kiekvienas, diskutuojantis šiais klausimais. Homoseksualai ir heteroseksualai yra dvi atskiros, skirtingų dydžių visuomenės dalys, neturinčios ryšio viena su kita. Didžioji heteroseksualioji ir mažoji homoseksualioji niekada nesusimaišys, nepriklausomai nuo to, bus įstatymai dėl vienalyčių santuokų ar jų nebus.
Tiesiog homoseksualioji dalis gyvens ir toliau tik kaip du kambariokai ar kambariokės, gal net iki gyvenimo galo, bus daug „vienišų“ tėčių ir mamų, kurių vaikai nežinia kur pasidės nelaimės atveju. Homoseksualų šeimos liks beteisė visuomenės dalis, tik mokanti mokesčius ir negaunanti daugelio teisių, kurias turi didžioji visuomenės dalis. Todėl, logiškai mąstant, ir jokios grėsmės homoseksualai dvilytėms šeimoms ir santuokoms kelti negali. Nebent, vienas iš „tradicinės“ šeimos narių slepia savo homoseksualumą (...)
Dviejų vaikų mama iš žiūrovų paprašė „nelįsti prie vaikų, jų neįsivaikinti ir nevelti į tai, netraumuoti“. Aš taip pat norėčiau paklausti jos, ar ji nors vieną vaiką įsivaikino? Ir kodėl heteroseksualai, prisidarę vaikų, juos, kaip nereikalingus, atidavę į vaikų namus, prieštarauja tam, kad dviejų vyrų ar dviejų moterų šeimoje jie turės pilnavertį gyvenimą, visas sąlygas augti, mokytis ir kažko prasmingo siekti. „Perduos savo vertybes“ (kaip pasake G. Songaila)?
O kas sako, kad du gėjai nori įsivaikinti berniuką? Kaip „neteisingai“ jie išauklėtų įvaikintą mergaitę? Įskiepytų potraukį moterims, kurio patys neturi ar išmokytų mylėti vyrus? „Savo pavyzdžiu užaugintų homoseksualą“? Tada mes visi gėjai ir lesbietės, užaugę tradicinėse šeimose, būtume šimtaprocentiniai heteroseksualai. „Iš vaiko bus tyčiojamasi“?
Ar čia ne tėvų, kurių vaikai tyčiojasi iš kitokio bendraamžio, problema? Ar ne jie turi savo vaiką išauklėti? Iš manęs mokykloje šaipėsi, kad buvau pirmūnas, tad sekant tokia logika, aš turėjau nustoti gerai mokytis arba, galbūt, atsisakyti tėvų, nes jie mane tai daryti skatino.
O grįžtant prie vaikų namų – ar ten vaikai gyvena rojuje? Jų ten niekas netraumuoja, nesityčioja, suaugę ir bendraamžiai naktimis neverčia daryti to, ko jie nenori? Tai gal nors kartą susimąstykite į kokį „rojų“ išmetate savo „tradicinių“ šeimų vaikus, kurių nei pasiimate patys užauginti, nei duodate tiems, kas to nori.
Visai be logikos ir kitas mamos iš publikos klausimas, atitinkantis ir dar vieną frazę „vienalytė šeima yra visuomenės susinaikinimas, nes joje neišaugs gyvybė“: „pabandykime įsivaizduoti, jeigu pasaulyje neliks heteroseksualių žmonių“.
Homoseksualumas visais laikais (kai buvo draudžiamas ir kai buvo normaliai vertinamas) buvo ir bus tik maža dalis visos visuomenės elgsenos. Nebent ta mama nori pasakyti, kad visi, įskaitant ir ją, turi tokių polinkių, tik juos giliai slepia. Pagal vienus tyrimus homoseksualių žmonių būtų 3 proc., pagal kitus – 10 proc., nors apsižvalgius mūsų šalyje – ne mažiau 10 proc. visuomenės. Bet Seimo narė teigia, kad gėjų daugėja ekonominio pakilimo metu, o mažėja - krizės metu. Todėl noriu jai padėkoti už tai, kad tik dabar supratau, kur buvo dingę visi mano gėjai draugai per krizę – gyveno su moterimis.
O į jos prašymą laidos pabaigoje „aš prieš jus nieko neturiu, jūs gyvenkit, tik nekurkite šeimos“, galėčiau atsakyti tik taip – gyvename ir be jūsų leidimo ar palaiminimo (...), o mūsų šeimos ardyti nesiruošiame, mes joje laimingi. Gaila, kad kažkieno išmesti vaikai gyvens mūsų šeimoje? Tuomet kitur juos patikės mums užauginti protingesnė valstybė ir jos vadovai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!