Antradienį buvo paskelbta, kad didžiausias Ūkio banko akcininkas Vladimiras Romanovas su Lietuvos banko valdybos pirmininku buvo susitikęs vasario 5 d. , nuo šios dienos traders.lt portale galima pamatyti, kad daugiau Ūkio banko akcijų pardavė nei pirko trys tarpininkai: Šiaulių banko (-64 proc.), Ūkio banko (-37 proc.) ir Estijos banko LHV Pank (-26 proc.).
„Reikia turėti omenyje, kad tai ne pats Ūkio bankas perka ir parduoda, bet Ūkio banko maklerių skyriaus klientai, kurie dažniausiai būna fiziniai asmenys. Aš manyčiau, kad yra daugiau sutapimas, kad nuo vasario 5 d. Ūkio banko akcijų daugiau pardavė nei pirko Ūkio banko ir Šiaulių banko tarpininkai. Be to, gal per Ūkio banko tarpininkus daugiau prekiauja darbuotojai, ar tie, kurie labiau domisi juo, o paskutiniu metu žinios apie Ūkio banką vis prastėjo“, - sako Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.
Jis abejoja, kad informacija iš Lietuvos banko nutekėjo, greičiausiai tam įtakos turėjo vis daugiau blogų naujienų susijusiu su banko akcininku V.Romanovu.
„Tie, kas domėjosi, matė, kad į savaitę kartą ar du išeina bankui nepalankios naujienos, o jos atsispindi akcijų kainoje. Galima pamatyti, kas darosi su akcijų kaina, kai išeina bloga naujiena. Vėliau situacija nurimsta ir akcijos kaina šiek tiek pakyla, bet ne iki tiek, kiek buvo prieš tai. O tada atsiranda dar viena bloga naujiena ir vėl viskas iš pradžių“, - pastarųjų savaičių situaciją komentuoja T. Pilipavičius.
Anot finansų specialisto, viena skausmingiausiai banką paveikusių naujienų – žinia apie planus padovanoti „Žalgirį“.
„Bloga žinia apie „Žalgirį“ galima paaiškinti, kodėl pirmadienį indėlininkai atsiėmė daug indėlių, - primena jis. - Kaip kas mąstė išgirdę šią naujieną aš nežinau, bet aš galvočiau taip, jeigu žmogus, kuris valdo banką, atiduoda komandą, matyt, ne dėl to, kad jo situacija su pinigais yra gera, vadinasi, yra problemų su pinigais, kurios gali atsiliepti ir bankui.“
Darbuotojai žino daugiau
Panašios nuomonės laikosi ir Investicijų valdymo įmonės „Prudentis“ direktorius ir „Prudentis Global Value Fund“ fondo valdytojas Audrius Balaišis.
„Nežinau, ar buvo išankstinis žinojimas, tačiau kiekvienas protaujantis žmogus žinojo, kad Ūkio bankas turi problemų. Mes niekada pinigų nei Ūkio banke, nei „Snore“ neturėjome: matėme pastarųjų metų informaciją ir darėme prielaidą, kad gali pasibaigti blogai. Aišku, Ūkio banko darbuotojai visada žino daugiau nei visuomenė, tad natūralu, kad jie galėjo daugiau suprasti ir žinoti“, - sako A. Balaišis.
Tačiau jis taip pat abejoja, kad Lietuvos bankas galėjo nutekinti informaciją bei spėja, kad sprendimą parduoti Ūkio banko akcijų pirmiausiai priėmė finansininkai, kurie matė prastėjančią banko situaciją.
„Žinoma, ne finansų specialistui sunku suprasti bankų rinką, tačiau tie, kurie dirba šitoje srityje, manau, žiūrėdami šio banko rezultatus, jo finansavimą, galėjo daug ką pamatyti. Mes vienu metu vertinome, kiek blogų paskolų nurašė didieji bankai ir kiek Ūkio bankas su „Snoru“. Taigi didieji buvo nurašę žymiai daugiau nei šie du bankai, nors logiškai galvojant, pas Ūkį ir „Snorą“ buvo rizikingesnės paskolos. O tai rodo, kad jie galimai nenorėjo rodyti tikros savo padėties“, - dėsto A. Balaišis.
Nuo šių metų pradžios daugiau Ūkio banko akcijų pardavė nei pirko ne vienas finansų tarpininkas. Pavyzdžiui, nuo sausio 1-osios iki vasario 12-osios penki tarpininkai pardavė 100 proc. daugiau Ūkio banko akcijų nei pirko, tai: Latvijos „Trasta komercbanka“, Latvijos „Citadele banka“, Latvijos „Parex bank“, Danijos „Danske Bank“ ir Estijos „Swedbank“. Taip pat nuo metų pradžios 65 proc. daugiau pardavė nei pirko Ūkio bankų akcijų Šiaulių banko tarpininkai, Ūkio banko (-46 proc.) ir Estijos banko LHV Pank (-11 proc.), rodo traders.lt informacija.
Informacijos nutekėjimą neigia
„Aš (Ūkio banko akcijų – DELFI) nepardaviau, nes neturėjau, neturiu ir neturėsiu Lietuvos banko prižiūrimų finansų tarpininko akcijų. Kadangi "Lietuvos rytas" nieko neparašė apie būsimą moratoriumą Ūkio banko atžvilgiu, darau išvadą, kad šį kartą, skirtingai nuo „Snoro", informacija nenutekėjo“, - sakė V. Vasiliauskas.
Paklaustas, kaip vertino pastaruoju metu vykusius sandorius su Ūkio banko akcijomis, V. Vasiliauskas dėstė: „Nemanau, kad jūsų minimi akcijų pardavimai susiję su informacijos nutekėjimu. Ūkio banko akcijos visada pasižymėjo mobilumu, tai yra, jos vienos iš tų, kuriomis buvo intensyviai prekiaujama biržoje. Bet kuriuo atveju, mūsų vertybinių popierių rinką prižiūrintys specialistai nagrinėja situaciją ir ją išanalizavę priims sprendimus.“
V.Vasiliauskas taip pat nurodė, kad jam nėra žinoma, kad Ūkio banko priežiūrą būtų vykdę su banku susiję asmenys, priešingai nei tai įvyko „Snoro“ atveju.
„Man nėra žinoma, kad kurio nors Priežiūros tarnybos vadovo ar kito darbuotojo šeimos nariai būtų susiję su Ūkio banku. Man yra žinoma, kad Lietuvos banko valdybos nario V. Geralavičiaus dukra vadovavo vienam iš Ūkio banko padalinių. Nuo tada, kai aš vadovauju Lietuvos bankui, svarstant Ūkio banko klausimus jis nusišalindavo“, - sakė jis.
