Rūšys ir dydis
Pasaulyje galima aptikti net apie 300 rūšių krevečių, iš kurių populiariausios rudosios, tigrinės, rausvosios, baltosios iš Atlanto vandenyno. Pavadinimai šiems vėžiagyviams duodami pagal jų spalvą, kuri gerai matosi prieš dedant į puodą virti. Virtų krevečių spalva pasikeičia į raudoną, tai atsitinka dėl karščio sukeltų cheminių pokyčių.
Krevetės skiriasi ir dydžiu. Prekyboje jas populiaru skirstyti į 7 dydžius pagal tai, kiek jų telpa viename kilograme: 20-25 krevetės viename kilograme – milžiniškos, 25-30 – didžiulės, 30-40 – labai didelės, 40-60 – didelės, 60-70 – vidutinės, 70-90 – mažos, apie 200 – labai mažos).
Kuo šaltesnis vanduo, tuo mažesnės krevetės ten auga. Todėl Skandinavijoje galima sugauti tik nedidelių krevečių.
Laikymo sąlygos
Krevetės - labai švelnus, bet greitai gendantis produktas, todėl jos turi būti paruošiamos per parą nuo pirkimo. Jeigu yra bent menkiausias įtarimas, kad jos gali būti kiek ilgiau laikytos nei viena diena atšildytos, reikėtų vengti jų ruošiant maistą. Derėtų prisiminti, kad tikrai šviežios krevetės yra beveik permatomos, kiautas švarus, nepažeistas, nepatamsėjęs, natūralios spalvos.
Tiek virtas, tiek ir žalias krevetes reikėtų laikyti šaldiklyje, įdėtas į sandarų maišelį. Suprantama, kad žalios užšaldytos krevetės geriau nei virtos išlaiko savo skonį, o taip laikyti galima beveik 6 mėnesius (virtas krevetes šaldiklyje galima laikyti ne ilgiau kaip 2 mėnesius). Jas derėtų šaldyti be galvų, su kiautu ar be jo. Na, o jeigu greitai prireiktų atšildyti krevetes, tai vertėtų daryti pakišant po šaltu vandeniu (ne šiltu!).
Maisto ruošimas
Bene svarbiausia taisyklė, kurią reikėtų atsiminti ruošiant krevečių patiekalus – jų nepervirti, nes tada jos bus tąsios, tarsi guma, keičiasi ir ilgai laikoma mėsos kokybė. Virti derėtų tol, kol jos paraudonuos ir iškils į paviršių.
Valgoma krevečių kaklelio mėsa, kuri yra ne tik skani, bet ir maistinga. Joje yra: 74-79 proc. vandens, 18-22 proc. baltymų, 1-2 proc. riebalų, 1-1,5 proc. angliavandenių. Krevečių mėsoje daug vertingų baltymų ir mineralinių medžiagų: kalcio, fosforo, mangano, cinko, jodo, kalio, sieros, geležies, vario, kobalto ir kt. Ypač daug jodo, vitaminų B1, B2, B6, B12, PP, pantoteno rūgšties.
Krevetės verdamos pasūdytame vandenyje. Jų mėsa vartojama ruošiant šaltuosius patiekalus, padažus. O kaip garnyras prie žuvies patiekalų, krevetės patiekiamos neišlukštentos.
Verdant šaldytas krevetes, reikia pridėti prieskonių bei prieskoninių daržovių, ypač tinka krapai. Jeigu virsite krevetes su kiautu, jos išlaikys daugiau puikaus skonio.
Iš krevečių kiautų galima virti sriubą, tereikia į verdantį vandenį pridėti prieskonių, svogūnų, česnakų, morkų.
Krevečių salotos (1 porc.)
200 g nuvalytų krevečių, 60 g rūkytos lašišos.
Gyvos krevetės sumetamos į verdantį pasūdytą vandenį. Rūkyta lašiša supjaustoma plonomis riekelėmis, sumaišoma su krevetės uodegėlėmis ir užpilama salotų užpilu ar majonezu.
Salotų užpilas
1 šaukštas acto, 3 šaukštai aliejaus, susmulkintų žalumynų, druskos, pipirų.
Druska ištirpinama acte ir visi komponentai sumaišomi. Galima gaminti ir kitaip. Pvz.: gaminant vištienos ar žuvies padažą vietoj 3 šaukštų aliejaus imami 2 šaukštai pomidorų pastos ir 1 šaukštas acto.
Krevetės su grietine (2 porc.)
300 g virtų krevečių, 150 g grietinės, 30 g svieto, daržinio builio, petražolių, druskos, pipirų.
Nuplaunami krevečių kiautai. Krevetės sudedamos į stiklinį ugniai atsparų indą, kartu pridedama grietinės ir sviesto. Pamaišant kaitinama ant silpnos ugnies. Sudedamos nuplautos ir susmulkintos petražolės ir builis.
Krevetės pasūdomos, pabarstomos pipirais ir sudedamos į karštą padažą. Verdama ant silpnos ugnies 15 min. Užkandis patiekiamas labai karštas.
