„Pasaulyje nėra duomenų apie pacientę po organų transplantacijos, kuriai būtų pavykę pastoti dirbtinio apvaisinimo būdu“, – teigė ligoninės Buenos Airėse vadovas Gustavo Leguizamonas.
Nėštumas po organų persodinimo rizikingas, nes būtinų vaistų poveikis vaisiui neaiškus. Motinai kyla irgi didelis pavojus, nes po širdies persodinimo nėščiųjų organizme kraujo būna 40 proc. daugiau, o tai – papildomas krūvis širdžiai.
G. Leguizamono teigimu, į gimdą gali patekti nepakankamai kraujo, todėl vaisius gali lėčiau augti ir gimti anksčiau laiko. Riziką didina ir dirbtinio apvaisinimo metu leidžiami vaistai.
Na bet J. Finondo nepabijojo rizikos ir buvo pasiryžusi žūt būt tapti motina.
„Niekada nebijojau. Gal esu per didelė optimistė“, – sakė moteris.
J. Finondai atliko širdies persodinimo operaciją 1999 m. Tuo metu
gydytojai nepatarė rizikuoti ir bandyti pastoti. Praėjus dešimčiai metų argentinietė nusprendė pamėginti pastoti, bet natūraliu būdu nepavyko.
Vėliau medikai ištyrė, ar J. Finondo širdis tinkamai funkcionuoja, sudarė pastojimo ir vaistų derinimo planą.
J. Finondo pastojo po pirmojo dirbtinio apvaisinimo. Po devynių mėnesių, per kuriuos medikai atidžiai stebėjo jos sveikatą, moteris sausio 15 d. pagimdė dukrelę Emiliją.
Kardiologo Sergio Perronės teigimu, akivaizdu, kad dabar žmonės po širdies persodinimo operacijų gyvena kur kas kokybiškesnį gyvenimą. Kardiologas tikisi, jog po šios istorijos daugiau žmonių panorės tapti organų donorais ir išgelbėti gyvybę.
2012 m. Argentinoje 630 donorų atidavė organus 1 458-iems pacientams. Rezultatai puikūs, tačiau šiuo metu organų persodinimo operacijos laukia 7 290 žmonių.
