Tyrimo duomenimis, dauguma gyventojų (84 proc.) atsakė, kad jeigu nusipirktų nekokybišką prekę ar gautų netinkamą paslaugą kreiptųsi į prekės ar paslaugos pardavėją. Tačiau mažiau žmonių – 51 proc. - žinotų, jog gali savo teises ginti su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pagalba, kai prekės ar paslaugos tiekėjas nesutinka pirkėjams kompensuoti nuostolius. Tačiau iš tiesų besikreipiančių yra gerokai mažiau.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų vartotojų neaktyvumą“, - pristatydamas naują vartotojų įpročių tyrimą sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas.
Pasak jo, apklausos duomenimis, tik 8 proc. vartotojų savo teises gynė kreipdamiesi į valstybės institucijas, tačiau 52 proc. to nedarė, motyvuodami tuo, kad prašymui pildyti turi per mažai laiko ar noro.
„Manyčiau, kad mūsų nacionalinė tradicija yra santūrumas, nenoras atvirai ieškoti savo teisybės ir ginti savo teises. Tačiau turintys aukštąjį išsilavinimą ir jauni žmonės tai daro pakankamai efektyviai“, - dėstė F. Petrauskas.
„Vakar sulaukiau skambučio, kai žmogus gavo iš JAV siuntinį, tačiau jam jo paštas neatiduoda jau trečią mėnesį motyvuodamas į atitinkamų muitinės ir kitų dokumentų nesutvarkymą. Mes pasiūlėme kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą ir lauksime, koks rezultatas bus su tokiu pavyzdžiu“, - sakė F. Petrauskas.
Paklaustas, ar žmonės aktyviau gina savo teises, kai įsigyja brangesnes prekes ir paslaugas, F. Petrauskas sakė, jog apskritai perkantys pigiausios kategorijos prekes dažniau rizikuoja įsigyti nekokybiškus pirkinius.
"Jeigu mes perkame brangų daiktą, gerai pamąstome, nes turime ir atitinkamą išsilavinimą, ir poreikį tam daiktui įsigyti, tiek ekonominį, tiek moralinį. Žmonės, turintys mažas pajamas, jie pirmiausiai žiūri į kainą, po to į daiktą, o turintys aukštas pajamas, pirmiausiai į daiktą, po to - į kainą. Todėl šis santykis yra tų nenaudai, kurie pirmiausiai žiūri į kainą, po to – į daiktą", - paaiškino jis.
Priklauso nuo amžiaus
„Labiausiai savo teises nori ginti visgi ne patys jauniausi žmonės, tai yra ne 18-20 metų, o 30-40 metų žmogus. Priežastis yra ta, kad iki 30 metų žmonės turi daugybę kitų problemų: kuria šeimą, karjeros pradžią - jie rečiau ir balsuoja. O vėliau, ypač, kai gimsta vaikutis, vartojimo struktūra pasikeičia, vartojimas tampa svarbesnis, reikalingesnis, nes yra perkami ir vaiko produktai, rūbeliai – matyt, žmogus žymiai jautriau reaguoja būtent tuo laikotarpiu“, - svarsto V. Gaidys.
Pasak jo, vėliau vyresni nei 50-60 metų žmonės ima elgtis šiek tiek kitaip.
„Na, o vyresni vartotojai, kuriems daugiau nei 50 – 60 metų, vėlgi yra kita istorija: ir vartotojas yra silpnesnis, ir galbūt ieškoma pigesnio, o ne kokybiškesnio produkto“, - mano sociologas.
Dažniausiai kreipiasi dėl maisto, remonto, kelionių
Respondentai, kurie per 12 mėn. kreipėsi į vartotojų teises ginančias įstaigas, nurodė, kad jie ten kreipėsi dėl tokių priežasčių: dėl maisto produktų kokybės - 33 proc., dėl ne maisto produktų kokybės - 33 proc., dėl paslaugų kokybės – 18 proc.
Anot F. Petrausko, kalbant apie nekokybiškas paslaugas, dažnai kreipiamasi dėl nekokybiškų statybos ir remonto darbų ir turizmo paslaugų.
Į atvirą klausimą, kokiomis prekėmis ar paslaugomis gyventojai yra labiausiai nepatenkinti, 21 proc. nurodė, kad tai maisto prekės ir gėrimai, 13 proc. nurodė komunalines paslaugas, 6 proc. - kiniškas prekes, 5 proc. - sveikatos apsaugą.
Per 12 mėnesių raštu kreipėsi į pardavėją 7 proc. gyventojų. Nuo 2008 m. šis rodiklis iš esmės nesikeičia. Tai yra ketvirtadalis respondentų, kurių vartotojų teisės buvo pažeistos.
2012 m. duomenimis, 29 proc. respondentų nurodė, kad buvo pažeistos jų, kaip vartotojų teisės, kai prieš metus taip atsakė 32 proc.
Reprezentatyvią apklausą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, apklausoje dalyvavo 1,005 tūkst. respondentų.
Atliko ir verslininkų apklausą
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliko ir verslo subjektų nuomonės tyrimą, jame dalyvavo 703 įmonių atstovai.
Tyrimo duomenimis, per metus sumažėjo verslininkų, manančių, kad vartotojų teisių įgyvendinimas skatina sąžiningą konkurenciją tarp verslininkų – taip 2012 m. manė 60 proc., kai prieš metus buvo 64 proc.
Verslininkai buvo kritiški, kai buvo kalbama apie verslo subjektų ir valstybės institucijų bendradarbiavimą vartotojų teisių apsaugos klausimais: 52 proc. nurodė, kad bendradarbiavimas yra nepakankamas, o 27 proc. - jog pakankamas.
Palyginti su 2011 m. gruodžiu, rezultatai kiek pagerėjo: prieš metus bendradarbiavimą teigiamai vertino 23 proc., o neigiamai 57 proc. verslininkų.
Apklausos duomenimis, dažniausiai įmonės siekia bet kokiu atveju susitarti su vartotoju, nesikreipiant į teismą – 74 proc., prieš metus buvo mažiau - 66 proc.
