Kaip pasireiškia gimdyvių nuotaikos sutrikimai?

Gimus kūdikiui apie 80 procentų moterų patiria nuotaikų sutrikimą. Jis dažniausiai pasireiškia per pirmąsias dvi tris dienas po gimdymo, o sustiprėja penktą septintą dieną. Tai ne depresija, tik nuotaikų labilumas, svyravimas.

Per tris pirmąsias paras po gimdymo reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip moteris reaguoja į save, į naujagimį, ar neatsirado kažkokių minčių, kurių anksčiau nebuvo, ar nepadidėjo jautrumas. Miego stoka sukelia verksmingumo, liūdesio epizodus, kurie kartais angliškai vadinami „baby blues“ – motinystės melancholija. Tai tipiškas vadinamasis pogimdyvinis nuotaikų sutrikimas, liūdesys.

Kada po gimdymo užklumpa depresija?

Apskritai moterims per visą gyvenimą susirgti tikrąja depresija tikimybė yra 25 procentai, o vyrams – apie 13 procentų. Vadinamoji pogimdyvinė depresija pasireiškia apie 10–15 procentų moterų. Dažniausiai ji užklumpa antrą–trečią mėnesį po gimdymo, bet gali pasireikšti ir pirmomis paromis. Beje, maždaug 4 procentai vyrų gimus kūdikiui taip pat suserga depresija.

Ši depresija paprastai trunka ne mažiau nei keturiolika dienų. Jei moterį dvi savaites po gimdymo vargina nuotaikų sutrikimas, ji dažnai verkia, reikėtų kreiptis į kurį nors specialistą: ginekologą, psichologą ar psichiatrą, kad išsiaiškintų, ar jai gimdyvių depresija ar tik depresiniai simptomai, nes tai skirtingi dalykai.

Deja, dažniausiai moterys neieško pagalbos. Galbūt sulaiko baimė ar klaidingas įsitikinimas, kad normalu būti liūdnai, pavargusiai.

Diagnozavus depresiją po gimdymo, sprendžiama, kokį gydymą taikyti: medikamentinį, psichologo konsultacijas ar psichoanalizę. Negydoma depresija gali išsivystyti į pogimdyvinę psichozę. Ji pasitaiko labai retai, bet gali baigtis netgi moters savižudybe ar naujagimio nužudymu (homicidu).

Dėl kokių priežasčių dalį moterų po gimdymo apima depresija ar nuotaikų sutrikimas?

Yra daug priežasčių: organizmo hormoninės pusiausvyros pasikeitimas (sumažėja progesteronų lygis), emocinis labilumas. Įtakos turi anatominiai kūno pokyčiai: nėštumo metu buvo įtemptas, gražus pilvelis, o pagimdžius oda atrodo glebi, negraži, galbūt liko per didelis pilvas.

Jei buvo atlikta operacija, randas moteriai gali atrodyti neestetiškai, kelti psichologinio diskomforto jausmą. Tai kelia nerimą, nepasitenkinimo savimi jausmus.

Depresiją po gimdymo kartais skatina ir kamuojantis pilvo apačios tempimas, skausmas. Tai gali būti normalu fiziologiškai, bet moteriai sukelia nemalonius pojūčius. Šie simptomai vargina kaip tik tuo laikotarpiu, kada gimdyvėms pasireiškia nuotaikų sutrikimas – antrą trečią dieną po gimdymo.

Viena iš gimdyvių depresijos priežasčių gali būti kūdikio žindymo pradžia. Pirmąsias tris paras po gimdymo būna tik priešpienis ir tik paskui pradeda atsirasti pienas. Trečią ketvirtą parą po gimdymo pati žindymo pradžia gali būti labai skausminga.

Neretai po gimdymo skauda šlapinantis, o randai tarpvietės srityje gali trukdyti judėti ir prižiūrėti savo naujagimį. Dėl skausmo mamai sunku vartytis lovoje, paimti vaikelį ant rankų, tad kyla klausimų: „Kodėl man? Kodėl reikia taip kentėti? Kodėl taip skaudu?“ Juk reikėtų džiaugtis naujagimiu, bet neišeina. Nuskausminamųjų vaistų moterys dažniausiai vengia vartoti bijodamos, kad gali pakenkti mažyliui, todėl kenčia.

Gimdyvėms depresiją ar nuotaikų sutrikimą gali paskatinti ir priešlaikinis gimdymas, kada gimsta neišnešiotas naujagimis. Jo priežiūra, slauga kelia daug rūpesčių ir mamai, ir visai šeimai. Nerimą kelia svarbiausias klausimas: ar vaikelis gimė sveikas? Visos šios problemos labai veikia moters psichoemocinę būklę.

Įrodyta, kad didelė tikimybė po gimdymo susirgti depresija toms moterims, kurių šeimoje yra sergančiųjų psichinėmis ligomis ar sirgusiųjų pogimdyvine depresija.

Jei moteris iki gimdymo buvo turėjusi psichologinių problemų arba anksčiau sirgo depresija, dėl jos buvo gydyta, šių ligų simptomai susilaukus kūdikio gali paūmėti.

Reikėtų paminėti ir socialines priežastis. Gyvenimo sunkumai dažnai lemia ir tikrosios depresijos pasireiškimą visuomenėje, o moteris, kuri grįžta į savo socialinį sluoksnį nešina savo pirmuoju, antruoju ar penktuoju kūdikiu, susiduria su sąlygomis, kurios visiškai neparuoštos nei mamai, nei naujam žmogučiui ateiti. Iki gimdymo neišspręsti socialiniai klausimai užgriūna ant moters pečių tuo metu, kada jau ir taip sunku.

Kaip moteris gali įveikti dep­resines nuotaikas?

Reikia mokėti ieškoti pagalbos, dalintis rūpesčiais. Niekada moteris neturėtų likti viena. Skatinamas vyro ar sesers, kitų artimųjų dalyvavimas gimdyme, kad gimdyvė jaustų paramą, žinotų esanti ne viena nuo pat pirmųjų gimdymo minučių.

Po gimdymo moteris turėtų mokėti dalintis rūpesčiais su vyru. Jei, pavyzdžiui, gimdė naktį, nemiegojo, yra išvargusi, turėtų leisti vyrui rūpintis naujagimiu. Jis kūdikį gali pervystyti, pakeisti sauskelnes, padėti mamai priglausti jį prie krūties. Moteris gali prašyti pagalbos ir medicinos personalo, kad išmokytų, kaip elgtis, jei vaikelis verkia, kaip jį raminti. Labai svarbu dalintis su kitais užklupusiais sunkumais ir nelaikyti visko savyje.

Labai dažnai moterys galvoja, kad turi būti tobulos mamos ir jei visko nedarys pačios, tobulos nebus. Nereikia siekti tobulos mamos įvaizdžio. Svarbiausia turėtų būti motinystės stebuklas ir sveikata.

Jei mama sirgs, nebus gerai nei vaikeliui, nei visai šeimai. Todėl nuo pat pirmos dienos po gimdymo moteris turi dalį darbų, rūpesčių perkelti ant vyro, kitų artimųjų, medicinos personalo pečių. Ir nereikia bijoti rodyti savo nuotaikų: jei norisi verkti, lai byra ašaros. Taip formuojamas aplinkinių supratimas.

Šalia esantis žmogus turėtų žinoti, kad taip gali būti, kad moteris šiuo laikotarpiu yra pažeidžiama, ir skirti jai daugiau dėmesio, švelnumo, nuraminti, kad viskas yra gerai, paskatinti. Šiuo laikotarpiu gali neprireikti nė gydymo, jei moteris sulaukia artimųjų, medicinos personalo psichologinės paramos.