Štai labiausiai paplitę mitai.
1. Talentas paveldimas, todėl eiliniams tėvams gabūs vaikai gimti negali. Iš tiesų, genai turi įtakos vaiko ateičiai, tačiau svarbiausią vaidmenį čia atlieka būtent teisingas auklėjimas ir tobulėti skatinanti aplinka.
Neįmanoma nustatyti, ar vos tik gimęs mažylis bus talentingas, tačiau auklėjimo procese išugdyti jo talentus – įmanoma. Jeigu identiškus dvynius nuo pat gimimo atskirsite, jų intelekto lygis nebus vienodas, nors genotipas – toks pats.
Pateiksime dar vieną pavyzdį, įrodantį, kad svarbiausias veiksnys yra ne genotipas, o aplinka. Eiliniai tėvai, įsivaikinę nepalankaus genotipo vaiką, aktyviai užsiimdami jo tobulėjimu pasieks puikių rezultatų. Tik šiuo atveju kalba eina apie psichiškai sveikus vaikus, nes puoselėti protinę negalią turinčių mažylių talentus gerokai sudėtingiau.
2. Aktyviai puoselėti vaiko gebėjimus būtina iki dviejų metų, o toliau viskas eis savaime. Pirmoji šio teiginio dalis yra teisinga, o antroji – klaidinga. Taip, sparčiausiai vaikas vystosi iki dviejų metų, o vėliau jau būna aišku, kame slypi mažylio talentai ir toliau jau puoselėjami jie, neužmirštant ir apie kitas svarbias vaiko gyvenimo sritis.
Pavyzdžiui, vaikas gali puikiai groti pianinu ar tapyti portretus, tačiau jo komunikaciniai gebėjimai stipriai atsilieka nuo bendraamžių. Būtina atkreipti dėmesį, kad vaiko intelektą vystyti gali tik intelektualūs suaugusieji, kitaip mažylio išsivystymas nepranoks jo tėvų lygio.
3. Svarbiausia vaiko tobulėjimo priemonė – bendravimas su suaugusiais. Taip, šis teiginys yra teisingas, tačiau tik naujagimių atveju, kai tėvai yra vienintelis informacijos šaltinis. Pavyzdžiui, jeigu mažamečiai dvyniai daugiau bendrauja tarpusavyje nei su suaugusiais, jų intelekto lygis bus žemesnis lyginant su bendraamžiais, kuriems pokalbių su tėvais nestinga. Vis dėlto vaikui paaugus, bendravimas su bendraamžiais ne mažiau svarbus, nei su suaugusiais.
4. Loginio mąstymo tobulinimas – svarbiausias vystant vaiko intelektą. Psichologija skelbia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai vadovaujasi vizualiniu mąstymu. Tai reiškia, kad mažylis geriau įsimena ir įsisavina informaciją per paveikslėlius ar žaidimus. Pavyzdžiui, vaikas visam laikui įsimins geometrines figūras, jeigu jas palies ar galės su jomis pažaisti. Šiuo atveju loginės užduotys vargu ar padės, tačiau tai nereiškia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų loginio mąstymo vystyti visiškai nereikia. Tiesiog jis turėtų likti antroje vietoje po vizualinio mąstymo.
5. Vaiko tautybė turi įtakos jo intelektui. Šis mitas visiškai neteisingas. Svarbiausias vaidmuo puoselėjant vaiko gabumus tenka ne vaiko tautybei ar genams, o dvasinėms šeimos vertybėms ir aplinkai, kurioje vaikas auga ir yra auklėjamas. Kiekviena tauta turi ir eilinių žmonių, ir itin daug pasiekusių. Šį mitą neigia ir mišrios santuokos.
