Verslininkams iš Europos Sąjungos (ES) fondų buvo išmokėtos nemažos kompensacijos už pasitraukimą iš šio verslo. Trys bendrovės tokių kompensacijų atsisakė ir dabar prašo įvairių institucijų leisti tęsti verslinę žvejybą Kauno mariose.
Argumentuoja, kad žvejodami padeda ekosistemai
Kooperatyvas „Kauno marių žuvys“ gavo daugiau nei 1 mln litų kompensaciją už pasitraukimą iš šio verslo, kitos dvi bendrovės mažiau – atitinkamai 168 tūkst. ir 29 tūkst. litų.
Trys įmonės - „Kamesta“, „Vidora“ ir „Arborator“ - nepasinaudojo galimybe gauti kompensaciją už verslo nutraukimą Kauno mariose. Jos siekia žvejoti toliau ir prieš kelias dienas atsiuntė prašymą Seimo Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetams bei Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijai. Jame dėstoma, jog verslininkai iki šiol Kauno mariose kovoja su brakonieriavimu, atsakingai prižiūri savo žvejybos plotus.
„Kauno marių versliniuose laimikiuose 80 proc. žuvų sudaro menkavertės žuvys – kuojos, plakiai, karosai, kurie nėra populiarūs kaip mėgėjiškos žvejybos objektai, tačiau paskutiniu metu turi paklausą tarp mažai pasiturinčių šalies gyventojų. Verslinė žvejyba reikalinga Kauno marių ekosistemos balanso palaikymui ir tai vyksta nuo Kauno marių atsiradimo, todėl ją nutraukus, žuvų išteklių situacija gali turėti katastrofiškų padarinių“, - dėstė trijų bendrovių vadovai savo rašte Seimo komitetams.
Rašte pabrėžiama, kad Kruonio HAE aukštutiniame baseine, kuriame intensyviai dirba elektrinė, yra sukaupti dideli žuvies kiekiai, kurių neišgaudžius - žuvis bus pasmerkta žūti.
Apie sprendimą įspėta iš anksto
Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas išreiškė Aplinkos ministerijos poziciją, kad pagal Aplinkos ministro užregistruotą pataisą, vidaus vandenyse teikiama pirmenybė mėgėjų žvejybai prieš verslinę žvejybą.
„Žvejai verslininkai buvo įspėti iš anksto, visiems buvo skirta ir lėšų, ir laiko. Šiuo atžvilgiu buvo einama nuosekliai. Dar liko žvejyba Kuršių mariose. Iš aplinkosaugos pusės, Kauno mariose saugomos ne tik žuvys, bet ir paukščiai, jie ten peri. Pagal bendruosius buveinių apsaugos nuostatus, ausuotojų kragų, ančių perimvietėse negalima statyt tinklų rugpjūčio – spalio mėnesiais.
Ką sako žvejai verslininkai? Kuojos, plakiai, karosai – nepopuliarūs tarp žvejų mėgėjų“, - sakė V. Graičiūnas.
Nors žvejų mėgėjų taryba priėmė nutarimą palikti dabar galiojančią nuostatą, kad nuo 2013-jų verslinę žvejybą Kauno mariose reikia drausti, tiek Žemės ūkio ministras, tiek ir Aplinkos ministras nėra įpareigoti vykdyti šį sprendimą.
Žvejams mėgėjams neįdomių žuvų nėra
V. Graičiūnas atkreipė dėmesį, kad verslininkų,nesutikusių pasiimti kompensacijas ir pasitraukti iš žvejybos Kauno mariose, išsakyti argumentai, kad jie gaudo žuvis, kurių nenori žvejai mėgėjai nelabai atitinka realybę. Žvejams mėgėjams yra įdomus pats kibimo procesas, todėl jiems neįdomių žuvų nėra. Maža to - daugelis tokių žvejų sugautą žuvį paleidžia laisvę.
Jis patikino, kad tikslo uždrausti Kauno mariose žvejybą apskritai nėra, tiesiog pereinama į valstybei naudingesnę veiklą. „Šiuo atveju kalbame apie tris įmones, o vien Vilniuje yra per 30 žūklės prekių parduotuvių. Kaune matyt irgi yra panašiai. Tikslių šių parduotuvių apyvartų nežinome, bet apie 200 mln. sukasi. Žvejai mėgėjai į aplinkos apsaugos rėmimo programą vien už leidimus žvejybai perveda apie 4 mln. litų kasmet. Tiek visa verslinė žvejyba Lietuvoje, įskaitant ir Kuršių marias, nesurinka“, - kalbėjo V. Graičiūnas.
Jaučia žuvų išteklių pagerėjimą
Klausiamas, ar uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, šio telkinio nenustekens žvejai mėgėjai pašnekovas teigė, kad taip nenutiks, nors ir šioje srityje imamasi atsargumo priemonių. Kauno mariose žvejams mėgėjams atsiranda vis daugiau draudimų. Visai neseniai taisyklėse atsirado draudimas žvejams mėgėjams žvejoti 400m. zonoje prie Darsūniškio įlankos, Dabitos pusiasalio. Šis draudimas galioja nuo balandžio 20 iki gegužės 20 d., nes tuo metu ten vyksta karšių nerštas.
„Jeigu bus grėsmė ištekliams, ir žvejams mėgėjams apribosime žvejybą“, - žadėjo Aplinkos ministerijos specialistas. Jo teigimu, šiuo metu žuvų ištekliai Kauno mariose sparčiai atsistato. Šis pagerėjimas siejama su verslo įmonių pasitraukimu iš marių.
„Kauno marios yra be galo produktyvus vandens telkinys, nes jame slypi Nemuno baseino potencialas. Moksliniai tyrimai parodė, kad mariose yra labai daug žuvų jauniklių. Vyresnio amžiaus grupių, didesnių žuvų turėtų pastoviai gražia kreive mažėti, tačiau dėl verslinės žvejybos poveikio taip nenutinka“,- aiškino V. Graičiūnas.
Verslininkams teks persikvalifikuoti
„Verslininkams teks persiorientuoti į kitą ne žvejybinę veiklą. Jiems ateities vidaus vandenyse, išskyrus Kuršių mares, nėra. Kuršių mariose verslinė žvejyba tikrai liks, nes ji gali būti pelninga. Lieka dar specializuotų seliavų žvejyba – tai žuvys, kurių žvejai mėgėjai negaudo, tai yra sykinės žuvys, jos vertingos, didelės kainos. Jos jau dabar sudaro daugiau kaip pusę verslinių sugavimų.Tai yra ta sritis, kuri niekam nekliudo ir kuri yra pati pelningiausia. O visų žuvų žvejyba 40 mm ir didesnės akies tinklais, matyt, kad perspektyvų nebeturi“, - apie ateitį kalbėjo Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas.
V. Graičiūnas taip pat pasidalijo ateities pasvarstymais, kad iki 2020 m. reikėtų ieškoti galimybių, panašiai kaip ir su Kauno mariomis, išmokėti žvejams kompensacijas, kad jie pasitrauktų iš žvejybos verslo ir orientuotųsi į kitą nežvejybinę veiklą – turizmą, tų pačių žvejų mėgėjų aptarnavimą ir pan.
