1. Turėjote daugybę trumpalaikių darbų. Jei buvote linkęs dažnai keisti darbus, darbdavys gali pamanyti, kad jums viskas greitai pabosta, kad nesugebate identifikuoti jums tinkamo darbo ar susidoroti su krūviu. Jei turite gerą pasiteisinimą (pavyzdžiui, jūsų sutuoktinis - kariškis, diplomatas), pasakykite tai pokalbio pradžioje, kad darbdavys nepasidarytų neteisingų išvadų.
2. Išėjote iš paskutinio darbo nesusiradęs naujo. Daugelis žmonių prieš išeidami iš senojo darbo, susiranda naują, todėl darbdaviui bus įdomu, kodėl pasielgėte kitaip. Gal vieną dieną susipykote su vadovu ir trenkėte durimis? Gal greitai susinervinate ir priimate impulsyvius, neapgalvotus sprendimus? O gal buvote atleistas, bet meluojate, kad išėjote pats?
3. Buvote atleistas, nes nebebuvo darbo. Nors daugybė žmonių netenka darbo mažinant etatus ar vykdant reorganizaciją, darbdaviai žino, kad kartais kompanijos pasinaudoja proga atleisti blogiausiai dirbančius darbuotojus. Būtinai paminėkite, jei buvo atleista visa komanda ar skyrius. Jei jūs buvote vienintelis atleistas žmogus, darbdaviui kils daugiau klausimų nei tuomet, jei buvo atleista visa grupė.
4. Kurį laiką nedirbote. Darbdaviui gali būti įdomu, kodėl visą šį laiką niekas nenorėjo jūsų įdarbinti. Žinoma, daug vadovų supranta, kad dėl to gali būti kalta pablogėjusi ekonominė situacija ir kad taip gali nutikti net puikiems specialistams. Svarbu pademonstruoti, kad šį laiką leidote užsiimdamas savanoriška veikla ar tobulindamas įgūdžius, o ne desperatiškai ieškodamas darbo.
5. Tarp jūsų darbų – ilgos pertraukos. Kai darbdavys mato ilgas pertraukas tarp kelių darbų, jam įdomu, ką tuo metu veikėte. Išėjote iš darbo dar nesusiradęs naujo, o jei taip, kodėl? Ar dirbote kažkur, ko nenorėjote įrašyti į CV, o jei tai tiesa, ką slepiate? Jei nenorite, kad darbdavys turėtų kokių nors įtarimų, nurodykite pertraukų priežastis!
