B. Gruževskis trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pristatė savo tyrimą apie pokyčius Lietuvos darbo rinkoje per pastaruosius ketverius metus.
„Mums dažnai sako: kad pas jus Lietuvoje gyvenimo lygis žemesnis, tai kodėl turi būti panašūs atlyginimai? Tai ruošiantis pristatymui specialiai perskaičiavau viską eurais ir palyginau, kaip atrodo visos tos kainos, kurios sąlygoja gyvenimo lygį, kaip jos dera su Europos Sąjungos vidurkiu. Na, ir pažiūrėkite, kokie gi čia skirtumai? Net 50 proc. niekas nesiskiria, net už pusę kainos alaus pas mus neišgersi. Gal nebent kur nors kokiame silpname bariuke“, - komitete kalbėjo mokslininkas.
Jo duomenimis, drabužių ir avalynės, elektronikos įrenginių, buitinių prietaisų, transporto priemonių kaina Lietuvoje beveik sutampa su europinėmis, kiek pigiau mūsų šalyje kainuoja tik maistas, baldai, alkoholiniai gėrimai.
| ES27 | Lietuva | |
| Drabužiai ir avalynė | 100 | 99 |
| Elektroniniai įrenginiai | 100 | 97 |
| Asmeninio transporto priemonės | 100 | 92 |
| Buitiniai prietaisai | 100 | 91 |
| Elektra, dujos ir kitas kuras | 100 | 80 |
| Alkoholiniai gėrimai ir tabakas | 100 | 77 |
| Namų apstatymas (baldai, kilimai, kt.) | 100 | 77 |
| Maistas ir nealkoholiniai gėrimai | 100 | 72 |
Prancūzai nepatikėjo informacija apie drastiškai išaugusį nedarbą
Pasak B. Gruževskio, Lietuvos pagaminamas bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2011 m. sudarė apie 62 proc. Europos Sąjungos BVP. „Ekonominis smūgis, aišku, žymiai sumažino mūsų galimybes, bet mūsų augimo tempai buvo didesni, Europos Sąjungos – mažesni, taigi atitinkamai mes pagal ekonominį potencialą pakankamai sparčiai artėjome prie Europos Sąjungos vidurkio“, - teigė mokslininkas.
Ekonominės krizės metu Lietuvos BVP stipriai smuko, tačiau, anot B. Gruževskio, pagrindinė bėda ta, kad mūsų darbo rinka visiškai nebuvo apsaugota nuo ekonomikos nuosmukio.
„Kai pristačiau visą informaciją Prancūzijos delegacijai iš socialinės apsaugos sistemos, jie net nepatikėjo, kad šita informacija gerai pateikta. Jie sakė: „It's impossible!“. Kad daugiau negu du kartus išaugtų nedarbas per metus, kadangi, kaip tokiu būdu išsaugoti šalyje socialinį stabilumą. Aš jiems sakiau, kad nieko ypatingo pas mus neįvyko, pas mus tai įmanoma“, - pasakojo B. Gruževskis.
„Jūs pasakysite, kad kai ekonomiką smunka, natūraliai mažėja užimtumas ir tai lyg būtų natūralu. Ne, kolegos, tai nėra natūralu. Pavyzdžiui, yra tokios šalys kaip Vokietija ir Austrija, kur faktiškai užimtumas per krizę beveik nesumažėjo. Nedarbas šiek tiek išaugo, bet labai trumpam laikotarpiui“, - teigė sociologas.
Pasak B. Gruževskio, net Rumunijoje per krizę nedarbas išaugo ne itin stipriai, nors Rumunija yra gana neturtinga valstybė ir negali leisti dosniai finansuoti darbo rinkos politikos priemones.
Estijoje ir Latvijoje atlyginimai auga greičiau
Tačiau didžiausia bėda, anot B. Gruževskio, kad Lietuvoje atlyginimų augimas ypač lėtas. Pavyzdžiui, 2007-aisiais vidutinis metinis darbo užmokestis gamybos ir paslaugų įmonėse siekė 6745 eurų, 2009-aisiais pakilo iki 7234 eurų.
Tačiau Estijoje per tą patį laikotarpį vidutinis metinis atlyginimas pakilo nuo 6417 iki 9712 eurų, Latvijoje – nuo 6690 iki 8596 eurų, Rumunijoje – nuo 4828 iki 5891 eurų per metus.
„Estijoje vidutinis atlyginimas išaugo šešiskart labiau, Latvijoje, kuris BVP kritimą turėjo trejus metus, atlyginimas išaugo triskart nei pas mus, Rumunijoje – išaugo dukart. Faktiškai mažiau nei Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis išaugo tik Lenkijoje, bet Lenkija neturėjo bedarbių skaičiaus augimo, todėl jie išsaugojo užimtumą“, - sakė B. Gruževskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva pagal vidutinį atlyginimą bent keturis kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, tačiau pagaminamas BVP vienam gyventojui yra mažesnis tik dvigubai.
„Tokiu būdu mūsų potencialas yra dukart stipresnis nei mes vidutiniškai atsiliekame“, - teigė mokslininkas.
„Tai kur tas potencialas dingsta, kam mes plėtojame potencialą, kuris skandina mūsų gyventojus?“ - pridūrė B. Gruževskis.
Išgelbėjome dviratį, bet paskandinome automobilį?
B. Gruževskis taip pat išsakė abejonių dėl krizės metu vykdytos socialinės politikos. Pasak mokslininko, nors per krizę buvo siekiama taupyti, tarp jų ir socialinių reikmių sąskaita, tačiau nesuvaldžius nedarbo augimo, socialinės pašalpos gavėjų skaičius stipriai išaugo.
„Aš darau prielaidą, kad mes nelabai sutaupėme. Bijau, kad mes išgelbėjome dviratį, bet paskandinome automobilį“, - svarstė B. Gruževskis.
Mokslininkas teigia, kad Lietuvos socialinio draudimo sistema apskritai yra atsidūrusi itin pavojingoje padėtyje, nes gyventojų mažėja, visuomenė „sensta“, o pensijas pensininkams mokėti vis tiek reikia.
„Mes galėtume tvarkytis ir su mažesniu gyventojų skaičiumi, bet mes turime socialinės apsaugos sistemą, mūsų pensininkų skaičius nuolat auga ir jis nemažės“, - sako B. Gruževskis, pridūręs, kad šią problemą padėtų išspręsti arba užimtumo didinimas, arba atlyginimų ir darbo našumo augimas, arba mokesčių pakėlimas.
Lietuvoje daugiausia penkiasdešimtmečių
Jo teigimu, darbingų Lietuvos gyventojų skaičių labai stipriai mažina emigracija. Maža to, Lietuvos visuomenė „sensta“ ir dėl menko gimstamumo, nors palyginus su Europos Sąjungos šalimis Lietuvos visuomenė dar nėra „sena“, tai yra vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje nesudaro kritinės masės.
„Seniausia“ Europos Sąjungoje yra Italija, Vokietija ir Graikija. Todėl kol kas atrodome neblogai. Bet aš pažiūrėjau į dinamiką, į tai, kaip greitai keičiasi tas rodiklis, ir atradau, kad mes „senstame“ keturis kartus sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Todėl nors ir nesame „sena“ visuomenė, bet greitai „pasensime“, - sakė B. Gruževskis, kalbėdamas apie visuomenių amžiaus vidurkį.
Anot B. Gruževskio, Lietuvoje šiuo metu daugiausia žmonių, sulaukusių 49-51 metų amžiaus. Šie žmonės po maždaug 15 metų taps pensininkai ir bus išlaikomi iš dirbančiųjų sumokamų mokesčių. Todėl dabartiniai penkiasdešimtmečiai yra labiausiai pažeidžiami emigracijos procesų, nes net ir pagerėję gimstamumo rodikliai jų neišgelbės.
„Šiuo atveju pensinio amžiaus pakeitimas nieko nepakeis, nieko nekompensuos, nes tokios masės kompensuoti neįmanoma“, - teigė B. Gruževskis.
Kaip dar vieną problemą, mokslininkas minėjo ir vyrų gyvenimo trukmę. Lietuvoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė siekia 68,1 metus, o tikėtinos vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas yra net 10,7 metai.
„Tai vienas didžiausių skirtumų pasaulyje. Net Afrikos šalyse taip nėra. Jie ten trumpiau gyvena, bet skirtumai tarp vyrų ir moterų yra žymiai mažesni“, - sakė B. Gruževskis.
