Mamos: mokytojai neturi teisės tramdyti vaikų

Mokytojai neturi teisės tramdyti vaikų, naudodami fizinę jėgą. Taip mano 76,1 proc. DELFI užsakymu „Spinter tyrimai” apklausoje dalyvavusių žmonių. Tačiau šiuo klausimu akivaizdžiai išsiskyrė vyrų ir moterų nuomonės.

Už tai, kad mokytojas esant reikalui gali tramdyti vaiką panaudodamas fizinę jėgą, pasisakė 17,9 proc. apklaustųjų, dauguma jų vyrai. Jėgos naudojimo priešininkės – moterys. 6 proc. apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Kiek daugiau nei pusė respondentų pritaria minčiai, jog mokytojas, esant reikalui, gali patikrinti mokinio kuprinę, tačiau 36,5 proc. apklausos dalyvių tam nepritartų. 8,6 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Apklausos dalyvių klausta, ar mokiniai per savivaldos institucijas turėtų dalyvauti mokyklos valdyme.

51,6 proc. atsakė teigiamai, nes mokiniai turi mokytis demokratijos. Mokinių savivaldai dažniau pritarė moterys, respondentai iki 35 metų amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.

Vis dėlto 35,4 proc. apklaustųjų mano, kad tuo turi užsiimti suaugusieji – mokytojai ir tėvai. Šiuo klausimu nuomonės neturėjo 13 proc. apklaustųjų.

G.Duoblys: kuprinių tikrinimas – subtilus dalykas

„Aš griežtai pasisakau prieš smurtavimą. Bet jei prie mokyklos mušasi du vaikai, mokytojas, mano supratimu, turi turėti teisę panaudoti fizinę jėgą, kad muštynės būtų nutrauktos. Tai, kad dauguma apklausos dalyvių mano kitaip, rodo, jog tėvai – visiškai susipainioję. Viena vertus, reikalauja, kad už vaikų mokymą ir auklėjimą būtų atsakingi mokytojai, kita vertus, jiems transliuoja, kad sudėtingose situacijose mokytojai nesikištų”, – apklausos rezultatus komentavo Pilietinių iniciatyvų centrui vadovaujantis Girvydas Duoblys.

Iš atsakymų G. Duoblys nelabai suprato, ko nori fizinės jėgos panaudojimui nepritariantys tėvai. Kad mokytojas nestabdytų besimušančių, o eitų kviesti policiją? Tačiau tuo metu vaikai vienas kitą žalos. „Man šitas atsakymas keistas”, – sakė DELFI pašnekovas.

Vaikų daiktų tikrinimas, G. Duoblio manymu, yra subtilus dalykas.

„Kai formuluojama nuostata, mūsų visuomenėje paprastai kyla įtarimų, kad ja bus piktnaudžiaujama. Neva, jei leisim mokytojams tikrinti mokinių daiktus, jie masiškai ir be reikalo purtys kuprines. Tačiau jei mokytojas įtaria, kad vaikas į mokyklą atsinešė virtuvinį peilį, kodėl turėtų tą situaciją „numuilinti” ir nesiimti veiksmų? ”, – retoriškai klausė visuomenininkas.

Tokioje situacijoje G. Girvydo nuomone, mokytojas turėtų pasikviesti mokyklos vadovą ar socialinį pedagogą ir prie vaiko apžiūrėti kuprinę.

Mokytojų situacija nepavydėtina

„Tyrimų duomenys rodo žmonių norą, kad mokytojas niekur nesikištų. Kita vertus, jam keliami didžiuliai reikalavimai – ne tik mokyti, bet ir auklėti vaikus, taip pat užtikrinti jų saugumą. Kai reikalavimai prieštarauja vieni kitiems, mokytojai atsiduria sudėtingoje situacijoje, nes, kad ir kaip pasielgtų, neįtiks”, – atkreipė dėmesį Pilietinių iniciatyvų centro vadovas.

Tai, kad daugiau nei pusė apklausos dalyvių palankiai vertina mokinių dalyvavimą mokyklos savivaldoje, G. Duoblio nuomone, yra neblogas rezultatas, nes „prieš dešimt metų tokių žmonių buvo gal tik 10 proc.”

Vis dėlto, daugiau nei trečdalis mano, jog savivalda – mokytojų ir tėvų reikalas ir vaikams nėra ko žaisti demokratijos. Pasak pašnekovo, maždaug toks pat procentas nedalyvauja ir rinkimuose, manydami, kad tuo turi užsiimti ne jie, o kažkas kitas.

G. Duoblio nenustebino ir tai, kad tarp pritariančiųjų mokinių savivaldai – daugiau aukštesnio išsilavinimo žmonių. Tačiau Pilietinių iniciatyvų centro direktorius niekaip negalėjo paaiškinti, kodėl tarp savivaldos priešininkų daugiau vyrų.

ŠMM parengė rekomendacijas, kaip tramdyti mokinius

Kaip rašė DELFI, Švietimo ir mokslo ministerija mokykloms parengė rekomendacijas, ką daryti su netinkamai besielgiančiais mokiniais. Mokytojams leista tikrinti mokinio daiktus bei prieš mokinį panaudoti pagrįstus fizinius veiksmus.

„Pavyzdžiui, jei yra moksleivis, akivaizdžiai besielgiantis nederamai, iššaukiančiai, yra aiškiai apibrėžta galimybė, kokiais atvejais prieš jį leidžiama panaudoti fizinius veiksmus.

Jeigu yra manoma, kad moksleivio kuprinėje yra daiktų, galinčių sukelti blogus padarinius – kvaišalai ar kiti dalykai – aiškiai apibrėžtos galimybės, kada asmeniniai moksleivio daiktai gali būti apžiūrimi pagal apibrėžtą tvarką“, – mokykloms skirtas rekomendacijas apibūdino tuometinis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” praėjusių metų lapkričio 16–29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu, vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Apklausti 1009 respondentai. Dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc..

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!