Miškai visais laikais teikė ne tik žaliavą medienos pramonei bei nešė ekonominę naudą, bet ir teikė buveines didelei įvairovei floros ir faunos rūšių. Dabar gamtininkai nerimauja, kad nauji miškų politikos prioritetai formuojami ūkinės veiklos naudai, o gamtinė bioįvairovė lieka antrame plane.
Lietuvos gamtos fondas, Estijos gamtos fondas ir Pasaulio gamtos fondas Latvijoje trečiadienį viešu laišku kreipėsi į Lietuvos, Latvijos ir Estijos aplinkos ir žemės ūkio ministerijas, prašydami 2014-2020 m. kaimo plėtros programose skirti daugiau dėmesio ir lėšų miškų gamtinės įvairovės išsaugojimui. Jų teigimu, iki šiol skirta nepakankamai dėmesio gamtinės įvairovės miške nykimo klausimams, į kuriuos būtina atsižvelgti nacionalinėse ES valstybių narių kaimo plėtros programose.
Trys būdai saugoti gamtinę įvairovę
Trijų Baltijos šalių gamtininkai kartu su Pasaulio gamtos fondu siekia pabrėžti tris miškų gamtinės įvairovės išsaugojimui svarbius aspektus, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta planuojamose nacionalinėse kaimo plėtros programose.
Antra, retas miško rūšis ir buveines išsaugoti galima pasyviomis priemonėmis, t. y. nesikišant į natūralius procesus. Tinkami metodai - palikti miškuose didesnius negyvos medienos kiekius; kirtimo plotuose - daugiau vadinamųjų biologinės įvairovės medžių nei reikalauja teisės aktai. Ūkinės veiklos didelės gamtinės vertės miškuose nevykdymas turėtų būti remiamas per nacionalines kaimo plėtros programas.
Trečia, nacionalinėse kaimo plėtros programose neremti naujų kelių ir melioracijos sistemų miškuose įrengimo, kurie suskaido kraštovaizdį bei sunaikina didelę dalį ekosistemų.
Ūkinė veikla kelia pavojų miško ekosistemoms
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis nuogąstauja, kad svarstant nacionalinę kaimo plėtros programą esminis dėmesys koncentruojamas į ūkines veiklas miške, o gamtinė įvairovė pamirštama.
„Nacionalinėse kaimo plėtros programose numatytos lėšos miškams – galimybė finansiškai motyvuoti miško valdytojus didinti miškų gamtinę vertę. Deja, iki šiol ši galimybė nebuvo išnaudota, didžioji dalis priemonių orientuotos į miško ūkinės vertės didinimą ir dažnai ne tik neprisideda prie gamtinės įvairovės apsaugos, tačiau net kelia pavojų miško ekosistemų pusiausvyrai. Tikimės, kad planuojant nacionalinę kaimo plėtros programą 2014-2020 m. laikotarpiui bus skirta daugiau dėmesio ir lėšų veikloms, susijusioms su miškų gamtinės vertės didinimu“, – vylėsi D. Augutis.
Jo teigimu, ne visose šalyse žemės ūkio bendroji politika ir kaimo plėtros programa apima miškų ūkį, kaip yra Baltijos šalyse.
„Visose trijose Baltijos šalyse miškų ūkis yra įtrauktas į kaimo plėtros programą, tai reiškia, kad yra įvairios priemonės skirtos ne tik žemės ūkiui, bet ir miškams. Nuo 2014-ųjų viskas keičiasi ir dabar kaip tik vyksta naujo dokumento 2014-2020 m. svarstymas. Kalbėdami su savo kolegomis kitose Baltijos šalyse pastebime tendenciją, kad planuojamos įvairios ūkinės veiklos, už kurias turėtų miško savininkai ar valdytojai gauti pinigus, tačiau pamirštama gamtosauginė dalis. Lėšas galima naudoti ir įvairių gamtosauginių problemų sprendimui miškuose – miškų gamtinės vertės didinimui ir panašiems dalykams, tačiau jie dažnai pamirštami“, - aiškino D. Augutis.
Nors galiojančioje programoje gamtosauginiai dalykai taip pat įtraukti, pagrindinis dėmesys vis dėlto skiriamas miškų ūkinės vertės didinimui. „Tikriausiai taip ir turėtų būti, tačiau mes, kaip gamtosauginės organizacijos, pasigendame – adekvatumo. Jeigu didiname miškų ūkinę vertę, ji dažnai būna susijusi su gamtinės vertės mažėjimu. Dėl to turime numatyti alternatyvius mechanizmus, kurie leistų didinant vieną vertę, didinti ir kitą. Kad miškų savininkai galėtų rinktis iš dviejų alternatyvų, kad jiems yra labiau tinkama pagal vietą, savininko norus ir pan.“, - situaciją komentavo LGF gamtosaugos specialistas.
Lietuvoje miškų klausimams kaimo plėtros programoje skiriama apie 10 proc.: „Kadangi tai nėra daug, dažniausiai apie miškų klausimus mažiausiai ir šnekama. Jie visada ir būna palikti kaip antrarūšis prioritetas. Mes stengiamės tai kaip galima pakeisti“, - sakė D. Augutis.
Anot gamtosaugos specialisto, nauja kaimo plėtros programa 2014-2020 m. turėtų būti patvirtinta iki šių metų vidurio.
Vyksta derybiniai procesai
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorės pavaduotoja Vilma Daugalienė teigė, kad šiuo metu kitąmet prasidėsiančiam naujam Kaimo plėtros programos etapui rengiama teisinė bazė.
„Naujasis reglamentas Europos Sąjungoje (ES) sudėtingiau derinamas negu buvo anksčiau. Po Lisabonos sutarties priėmimo, į šitą procesą yra įsijungęs ir Europos Parlamentas (EP), o šiuo metu derybos su EP dar nėra prasidėjusios. Kol kas diskusijos vyko tik Europos Komisijoje (EK), kur valstybės narės išsakė ir derino savo poziciją. Dabar rengiamas mandatas deryboms su EP, bet pirmiausia jis turi pateikti savo išvadas dėl reglamento projekto“, - situaciją komentavo V. Daugalienė.
„Lietuvoje su socialiniais partneriais šiuo klausimu pradėjome dirbti nuo 2011 m. Analizavome, kokia yra dabar patirtis, kas buvo gerai, kas blogai, kaip reikėtų galvoti į ateitį. Yra peržiūrimos egzistuojančios strategijos, bus daroma stiprybių ir silpnybių analizė ir tada iš tokios analizės pasimatys, koks turi būti naujosios programos turinys“, - aiškino Kaimo plėtros departamento direktorės pavaduotoja.
Artimiausią pusmetį, jos teigimu, vyks programos turinio derinimo susitikimai, o paskui jau bus parengta partnerystės sutartis su visomis paramos gairėmis.
Kalbėdama apie būsimos programos tikslus ir pokyčius su esama tvarka, pašnekovė teigė, kad nauja programa bus orientuojama į inovacijas, prisitaikymą prie klimato kaitos, konkurencingumo didinimą. „Turinys turėtų būti kokybiškesnis ir kuriantis didesnę pridėtinę vertę“, - sakė V. Daugalienė.
EK nenori paramos skirti valstybiniams miškams
Paklausta apie miškams skiriamą paramą iš Kaimo plėtros programos, specialistė teigė, kad šiuo metu 33 proc. Lietuvos teritorijos sudarantiems miškams skiriama parama sudaro apie 10 proc. lėšų.
„Miškininkų noras yra ir būsimam laikotarpiui gauti paramą, todėl vyksta apie tai diskusija. EK yra nustačiusi, kad parama iš Kaimo plėtros fondo nebūtų teikiama valstybiniams miškams. Ji kategoriškai laikosi šitos nuomonės, nors daug valstybių narių norėtų, kad būtų teikiama tokia parama“, - pastebėjo V. Daugalienė.
Jos teigimu, EK motyvacija tokia, kad valstybiniai miškai – yra valstybės galvos skausmas ir tokius dalykus turėtų finansuoti šalies biudžetas.
„Kaimo plėtrai pinigai yra skiriami silpniems, privatiems žemės ir miškų savininkams, kurie neturi kitų finansavimo šaltinių ir valstybė jais mažiau rūpinasi, kadangi jie yra privatūs“, - sakė V. Daugalienė.
Ji pabrėžė, kad kol kas vyksta tik diskusija, ar bus skiriama lėšų valstybiniams ar privatiems miškams, tačiau svarbiausia, jos teigimu, į viską žiūrėti integraliai: „Negali būti požiūris, kad miškams duokite tiek (lėšų – red. past) ir mes susitvarkysime. Reikia žiūrėti, kur yra skauduliai. EK yra paskelbusi savo įžvalgas, jie patys mato, kur labiausiai reikia investuoti ir tai savotiškai padiktuos kokios proporcijos bus skirstant lėšas“, - apibendrindama kalbėjo V. Daugalienė.
