Tačiau šios keturios partijos tarsi suformavo centro kairės Vyriausybę, nors, remiantis Vakarų šalims būdinga partijų grupavimo į kairiąsias ir dešiniąsias sistema, A. Butkevičiaus Vyriausybėje kairiųjų beveik nėra.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad griežtai „vakarietiška“ prasme A. Butkevičiaus ministrų kabinetas bei koalicija apskritai nėra kairioji.

„Jeigu vertintume pagal moralines nuostatas, tai A. Butkevičius turėtų būti Tėvynės sąjungos nariu, nes yra pakankamai konservatyvus“, - teigė M. Jastramkis.

Anot politologės Ainės Ramonaitės, taip yra dėl to, kad Lietuvoje kairė ir dešinė aiškiau skiriasi, kai pasitelkiami lietuviški kriterijai – požiūris į sovietinę praeitį, nuostatos dėl geopolitinės šalies orientacijos į Rytus arba į Vakarus bei kai kurie ekonominiai klausimai, susiję su kainų reguliavimu.

„Tačiau šiuos dalykus sunku įvardinti, nes niekas apie juos tiesiogiai nekalba. Juk niekas nesako, kad teigiamai žvelgia į sovietmetį. Aš tai įvardiju kaip sovietiškumas ir antisovietiškumas, bet, žinoma, konotacija nėra graži. Bet esmė ta, kad visi dalykai, už kuriuos pasisako kairieji, yra sovietinio mentaliteto padarinys – ar ekonomikoje, ar užsienio politikoje“, - teigė politologė.

Pagal vakarietišką skirstymą TS-LKD turėtų bendradarbiauti su „tvarkiečiais“

Politologė A. Ramonaitė analizavo prieš Seimo rinkimus atliktą internetinę apklausą, kurią atliko įmonė „Berent“. Jos tikslas buvo išsiaiškinti partijų elektorato nuostatas ir suprasti Lietuvos rinkėjų logiką.

Politologė teigia, kad tyrimas aiškiai parodė, jog Lietuvoje tradicinė kairės ir dešinės skirtis neveikia, nes mūsų šalyje visuomenė nemąsto kategorijomis, kurios būdingos Vakarų demokratijoms.

Pavyzdžiui, pagal vakarietišką ideologinį skirstymą socialinėje-ekonominėje ašyje liberalai yra dešinieji, konservatoriai – arčiau centro, o kairėje pusėje pozicijas užima socialdemokratai. Socialinė-ekonominė ašis apibrėžia partijų požiūrį į mokesčių sistemą, gėrybių perskirstymą per biudžetą, valstybės dalyvavimą ekonomikoje ir panašiai.

Skirstant politines partijas moralinio liberalumo-konservatyvumo ašyje, socialdemokratai geriau sutaria su liberalais, tuo tarpu konservatoriai užima dešiniąsias pozicijas. Ši ašis nurodo, koks partijų požiūris į abortus, nuomonės laisvę, vaikų auklėjimą, moters padėtį visuomenėje.

Remiantis tokiu skirstymu, Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija pagal moralines nuostatas būtų laikomos grynai dešiniosiomis partijomis ir tikriausiai galėtų bendradarbiauti su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais.

Tačiau šios trys partijos su konservatoriais konfliktuoja, o pastarieji praėjusią kadenciją buvo suformavę koaliciją su Liberalų sąjūdžiu, nors liberalai ir konservatoriai visiškai nesutaria dėl santuokų, abortų ir kitų panašių klausimų.

„Jeigu iš tikrųjų viskas taip būtų, kaip deklaruoja politikai, tai Tėvynės sąjunga bendradarbiautų su Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“, bet mes puikiai žinome, kad tai nelogiška. O kai įvedi požiūrio į praeitį dimensiją, viskas stoja į savo vietas“, - teigė A. Ramonaitė.

„Tiesa, žmonių mąstyme kartais pasitaiko kurioziškų dalykų. Ekonominėje srityje mūsų žmonės mąsto labai nesistemingai. Vienu metu žmogus gali manyti, kad reikia reguliuoti prekių kainas, bet kartu sako, kad mokesčiai verslui turi būti sumažinti. Jeigu žiūrėtume vakarietiška prasme, tai būtų visiška nesąmonė, nes paprastai kairieji remia kainų reguliavimą, didesnius mokesčius verslui bei išmokas skurdesniems gyventojams. Mums būdingas iš pirmo žvilgsnio chaotiškas mąstymas, bet kai pasigilini labiau, visai logiška, kad prosovietiniai žmonės mano, jog kainos turi būti reguliuojamos, nes tai gana sovietinė idėja. Bet kartu jeigu tų žmonių aplinkoje yra pažįstamų iš smulkiojo verslo, tai jie nori, kad mokesčiai verslui būtų mažinami“, - pridūrė mokslininkė.

Mūsų kairiuosius ir dešiniuosius geriausiai skiria požiūris į praeitį?

Ainė Ramonaitė
Anot A. Ramonaitės, Lietuvoje politines partijas geriausiai išskiria požiūris į sovietinę praeitį, nuostatos dėl santykių su Rusija ir Baltarusija, ir nuomonė apie tai, ar valstybė turi reguliuoti būtiniausių prekių ir paslaugų kainas vartotojams. Partijas išskirti padeda ir nuostatos dėl to, ar vaikai turėtų išmokti gerbti ir paklusti autoritetui.

„Lietuvoje tas mąstymas susidėliojęs visai kitaip. Tarpusavyje labai glaudžiai susisieja ir prosovietiškumas, ir požiūris į Rusiją, Baltarusiją, požiūris į ekonominį reguliavimą ar netgi tokie dalykai kaip autoriteto klausimai – stiprios rankos siekis. Tai toks savotiškas mišinys, kuris apibūdina „seno kirpimo“ žmogų versus postmodernų žmogų“, - teigia mokslininkė.

Tokiu būdu kairiaisiais gali būti apibūdinami tie, kurie mano, jog sovietinis laikotarpis davė daugiau naudos nei žalos. Taip pat tie, kurie norėtų palaikyti gerus santykius su Rusijos ir Baltarusijos valdžia ir nenori kritikuoti šių šalių dėl demokratinių principų pažeidinėjimo.

Kairiajai ideologijai Lietuvoje būtų galima priskirti ir teigiamą požiūrį į valstybės kišimąsi reguliuojant būtiniausių maisto produktų ir paslaugų kainas bei mąstymą, kad vaikai pirmiausia turi būti mokomi paklust autoritetui.

„Jeigu galvotume, kas tarpusavyje jungia „Tvarką ir teisingumą“, Darbo partiją, socialdemokratus, tai pažiūrėjus į šią skirtį, viskas puikiai siejasi. Todėl taip ir nutinka, kad socialdemokratai, būdami nuosaikesni, tapo jungiamąja grandimi, geriau gali susikalbėti su prezidente, o partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija yra radikalesnės“, - teigė A. Ramonaitė.

Tuo tarpu lietuviškų kairiųjų priešininkai dešinieji paprastai pasižymi neigiamu požiūriu į sovietinę praeitį, nuolat kalba apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, dažniau kritikuoja Rusiją ir Baltarusiją dėl žmogaus teisių pažeidimų, priešinasi nuomonei dėl kainų reguliavimo.

Lietuviški dešinieji, be kita ko, dažniau mano, kad visuomenė ir valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio gyvūnų teisių užtikrinimui, kad turėtume rūpinti ekologine pusiausvyra ir kad žmonėms, praeityje bendradarbiavusiems su slaptosiomis sovietų tarnybomis, turi būti draudžiama dirbti valstybės tarnyboje.

„Tie vadinamieji antisovietiniai žmonės yra labiau postmodernūs ir netgi gina žaliąsias idėjas, nors tai truputį netikėta. Jaučiasi tam tikras mišinys, bet jo pagrindinė komponentė yra požiūris į praeitį, kad ir kaip ten būtų“, - sakė A. Ramonaitė.

Dešinieji radikalesni nei kairieji?

Mažvydas Jastramskis, M. Mikulėno nuotr.
Politologas M. Jastramskis, kuris yra atlikęs politikų nuostatų analizę pagal jų atsakymus interneto svetainėje manobalsas.lt, teigia, jog dabartinė A. Butkevičiaus Vyriausybė nėra ideologiškai nuosekli, nors socialdemokratų, Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ politikų ekonominės nuostatos gana panašios.

Apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikų nuostatas M. Jastramskis spręsti nesiėmė, nes iš šios partijos į klausimyną atsakė tik keletas politikų.

M. Jastramskis atkreipė dėmesį, kad socialdemokratai ideologiškai yra itin nevieningi, jeigu vertinama pagal vakarietišką kairės-dešinės sampratą. Pavyzdžiui, partijos pirmininkas A. Butkevičius savo moralinėmis nuostatomis labai panašus į konservatorius, tuo tarpu Aušrinės Marijos Pavilionienės ar Margaritos Jankauskaitės nuostatos liberalios.

„Socialdemokratai savo moralinėmis nuostatomis apima praktiškai visą spektrą, „Tvarka ir teisingumas“ dreifuoja į labai konservatyvų požiūrį, o Darbo partija – nei šiokia, nei tokia, tarsi per vidurį“, - teigė politologas pridūręs, kad prie dešiniųjų pagal moralines nuostatas vertėtų priskirti ir Lenkų rinkimų akciją, tačiau apie jos politikų nuostatas sunku spręsti iš mažo atsakiusiųjų į klausimus skaičiaus.

Pasak M. Jastramskio, moralinė dimensija Lietuvoje yra trečiaeilė.

„Pas mus net prieš tai buvusi koalicija nebuvo nuosekli, nes liberalai ir konservatoriai yra natūralūs priešininkai. Net žiūrint pagal tai, ką deklaruoja politikai, liberalų nuostatos visiškai priešingos nei konservatorių. Tada pradedi galvoti, kodėl taip yra? Mano galva, taip yra dėl to, kad pas mus egzistuoja kita dimensija, kurią apibūdina A. Ramonaitė – ekskomunizmas ir prosovietiškumas. Bet, mano nuomone, ji yra susimaišiusi su ekonominiais dalykais ir ateityje gali peraugti į ekonominę dimensiją“, - sakė politologas.

Jo nuomone, vadinamosios prosovietiškos partijos komunistinę praeitį vertina nuosaikiau nei antisovietiškos, nors negalima sakyti, kad jos šią praeitį sietų su gerove. Tokioms partijoms taip pat būdingas pragmatiškas požiūris į santykius su Rusija, jos siekia atmesti radikalų požiūrį į sovietinių simbolių draudimą ir panašius klausimus.

„Pagal lietuvišką supratimą ir pagal vertybes, kurios deklaruojamos rinkėjams, dabartinė Vyriausybė, aišku, yra kairioji, bet tos vakarietiškos kairės ir tikrų vakarietiškų socialdemokratų šioje Vyriausybėje tikrai nėra. Bet pagal savo nenuoseklumą ji niekuo nesiskiria nuo prieš tai buvusių Vyriausybių“ - teigė M. Jastramskis.