Mūsų korespondentui neseniai pavyko pastebėti – tiesiog gatvėje – vieną lietuvį, aiškiai ne iš mūsų epochos. Pasekęs jį, kol šis įsuko į kavinę, mūsų korespondentas prisėdo prie svečio ir paprašė duoti nedidelį interviu.
Tas ateities lietuvis, kaip netrukus paaiškėjo, buvo atvykęs pas mus paviešėti iš 2083 metų. Žvalus ir aiškiai patenkintas viešnage, jis mielai sutiko atsakyti į mūsų korespondento klausimus.
- Kaip išvis ten dabar gyvenate? Pas mus visokie gandai sklando apie ateitį.
- Mūsų Vyriausybės strategija – kad viskas eitų vis geryn. Todėl skųstis negalėtume – pažanga labai sparti, žmonių gerovė iš lėto taip pat kyla.
- Gal galėtumėte pateikti konkrečių pavyzdžių? Mūsų žmonėms labai įdomu, kaip gyvenama ten, ateityje.
- Pirmiausia – apie pažangą. Ją užtikrina informacijos apdorojimo ir sklaidos technologijos. Pagrindiniai principai buvo pradėti įgyvendinti dar prieš 70–80 metų, ko gero – jūsų laikais. Bet nueita labai toli. Mes sugebame perdirbti tokius informacijos kiekius, apie kokius jūs negalėjote net pasvajoti. Naudodami skaitmenines ultratechnologijas nesunkiai galime atkurti bet kurį ankstesnį istorijos laikotarpį ir jį animuoti.
Paspaudžiate kelis mygtukus – ir matote 2012 metų Vilnių ar Skuodą tą ar kitą dieną. Jei užsidedate specialius 8D akinius ir ausines – ir pats galite pasivaikščioti tame Skuode arba, tarkime, užsukti į Seimo rūmus Vilniuje. Tiesa, kol kas dar negalima pasikalbėti su jūsų naujojo Seimo nariais – jų balsus jau suskaitmeninome, galime jais moduliuoti bet kokias mintis, bet per mažai turime informacijos kiekvieno naujoko kalbos stiliaus ir pažiūrų programoms paruošti.
- Fantastiška! O tai, kas negali būti suskaitmeninta, sakysim – duona, drabužiai, kompiuteriai, automobiliai? Juos kaip gaminate?
- Neturime jokių problemų. Technologijos nuėjo taip toli, kad visi tie daiktai gaminami naudojant robotus arba tiesiog uždaromis technologijomis: į kiaurymes supilate atitinkamų medžiagų dozes ir linijos gale gaunate ko paprašę. Jūs bet kada galite atsiųsti užsakymą ir vėliausiai po trijų dienų atsiimate daiktus pasiūlos punkte netoli namų. Žinoma, veltui negausite – reikia turėti taškų asmeninėje naudingos veiklos kortelėje.
- O tų taškų užtenka maistui, drabužiams, automobiliui?
- Nepykit, bet tai naivokas klausimas. Mes pasiekėme gigantiškus gamybos ir vartojimo mastus. Tiesa, tai pradėjo kenkti ne tik atmosferai, bet ir apskritai visai planetai – ji iš vidaus labai ištuštėjo ir dar tuštėja, o daiktų sluoksnis jos paviršiuje labai padidėjo, todėl ji ėmė greičiau suktis; para jau sutrumpėjo penkiomis minutėmis. Dėl to ir Europos, ir kitos pasaulio vyriausybės ėmėsi radikalių priemonių vartojimo stabdymui.
Jau turime, pavyzdžiui, drabužių gamybos ir pirkimo apribojimą – per metus vienam žmogui galima įsigyti ne daugiau kaip 35 vienetus. Tai – skaudus smūgis mados pramonei, bet jis būtinas. Ruošiamasi apriboti automobilių skaičių šeimoje pagal formulę n+1 (bus leidžiama turėti jų tiek, kiek žmonių yra šeimoje plius dar vienas važis) bei palaipsniui, kas penkeri metai, bus pereinama prie n, o paskui – ir prie n-1 automobilių vienai šeimai.
- O ar žmonės nesijaučia varžomi tokių limitų?
- Ne, anaiptol. Jau minėjau apie 8D technologiją – jei jums ima atrodyti, kad kas nors gyvenime tvarkoma negerai, galite užsidėti ausines su akiniais ir persikelti į kitą pageidaujamą šalį ir pasirinkti kitą norimą epochą. Be to, visada po ranka yra medikamentai, kurie gali pratęsti taip patirtų įspūdžių veiksmingumą arba tiesiog nuslopinti negeras emocijas.
- Dovanokit, bet tai truputį panašų į dirbtinį nuotaikos ar emocinės būsenos stimuliavimą. Negi žmonės ten, ateityje, negali džiaugtis natūraliais džiaugsmais – pavyzdžiui, bendrauti, džiaugtis menu, būti su vaikais, galiausiai rasti paguodos bažnyčioje?
- Gali, viską gali. Bendravimas – socialiniais tinklais, žinoma, nes tiesiogiai susitikus labai jau sunku bendrauti – yra labai paplitęs. Senojo meno, tiesa, nebėra; tai neturėtų būti jums naujiena, jo nykimas prasidėjo dar jūsų laikais. Turime dabar vadinamąjį naumenį, kitaip – memeną. Memenas – tai visiškai laisva bet kurio žmogaus saviraiška, be jokių kanonų, naudojant bet kokias medžiagas, rodant kur nori ir kam nori. Įspūdingas dalykas! Memenininkų ir memeninės veiklos mūsuose dabar labai daug.
O vaikai – jie visada buvo ir lieka tautos turtas ir jos ateitis. Tiesa, jų mažoka, ypač po to, kai buvo įvesta „mūsų vaiko“ taisyklė. Pagal ją, jei dar nežinote, vieną vaiką sveika šeima turi padovanoti homoseksualios poros šeimai, nes, kaip pats suprantate, jose vaikų neatsiranda, o tokių šeimų skaičius jau vejasi heteroseksualių šeimų skaičių. Pastarosios „mūsų vaiko“ taisyklės labai nemėgsta, todėl dar neaišku, ar nereikės to įstatymo keisti. Apie bažnyčias klausėte – bažnyčių nebėra, turime bačetes. Taip yra todėl, kad bažnyčios ištuštėjo, mečečių ėmė labai gausėti, ir valdžia nusprendė bažnyčias uždaryti, o mečečių statybą sustabdyti. Dabar skatinama bačečių statyba, tikimasi, kad taip gal pavyks ir religijas sulieti.
- Hmm, tai mūsų žmonėms gali atrodyti keistokai. Ar ne per griežti tokie įstatymai? Ar žmonės sutinka su tokiomis naujovėmis?
- Yra šiek tiek paburbančių ir nepatenkintų. Kita vertus, patys suprantate – purkštauti prieš tai, kam pritaria didžioji visuomenės dalis, nėra geras tonas; tai gali būti laikoma net demokratijai grasinančiu ekstremizmu. Turime įstatymus, prižiūrinčius tokius žmones ir jiems padedančius susivokti. Yra ir šiek tiek sankcijų. Pavyzdžiui, tokiems nepatenkintiems visada galima sumažinti prausimosi miltelių normą. (Čia turiu paaiškinti, kad prausimosi milteliai yra vandens pakaitalas, nes nekenksmingo vandens planetoje labai sumažėjo.) Mokslas įrodė, kad nepatenkinti esama santvarka emituoja daugiau anglies dvideginio nei ramūs piliečiai – tų miltelių normos sumažinimas ir yra derama sankcija už klimato šiltinimą.
- O jei norite ne bausti, o paskatinti; šiuo atveju – lojalius piliečius?
- Taip pat turime vieną labai gerą apdovanojimą – tokį žmogų savaitei ar net mėnesiui išleidžiame į 2012 ar 2013 metų Lietuvą. Veiksminga paskata! Daugelis tvirtina, kad būtent dėl jos pas mus, ateities Europoje (o Lietuva joje yra viena iš labiausiai gerbiamų jos grafysčių) nėra ryškesnės opozicijos ir turime didžiulį pritarimą esamai valdžiai. Kiekvienam juk norisi pagyventi anoje Lietuvoje!