Vienintelė zona, kurioje mes vis dar buvome geresni, o retkarčiais netgi riesdavome nosį, tai mūsų tariamas ar tikras pranašumas prieš braliukus Latvius. Deja, šliaužiantis saviniekos fenomenas paskutinėmis sąvaitėmis baigia prasismelkti ir į šią paskutinę nacionalinio pasididžiavimo tvirtovę. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Prabėgusių rinkimų rezultatai ir valdžios formavimo peripetijos, tarytum krintantis šešėlis, vis randa atspindį įvairių lobistinių organizacijų ir įmonių analitikų pateikiamuose šalies ekonominės būklės vertinimuose, taip pat komentaruose dėl buvusios Vyriausybės indėlio ir padarytų ar nepadarytų darbų.
Kaip įdomiausią ir šmaikščiausią iš tokių vertinimų įvardinčiau „Pasaką apie tris paršelius: LITnifą, LATnafą ir ESTnufą". Negali nesutikti su kai kuriais pasakos teiginiais - ESTnufo tikrai būta apdairaus, sugebėjusio suriesti tvirtą mūrą ir prikaupti atsargų krizei atremti.
Kiti du pasakos herojai - LITnafas ir LATnufas - prauliavoję visą ekonominio pakilimo laikotarpį, liko be atsargų ir tvirtos pastogės driokstelėjus krizės audrai
Pasakojimas smagus ir įtraukiantis, tačiau, kiek nelauktai, didvyriškos trijų paršelių kovos už būvį (atremiant krizę) siužeto liniją pradeda įtakoti lietuviškos saviniekos fenomenas. Matydamas tokį keistą, dėl šio mums lietuviams būdingo bruožo, siužeto linijos posūkį, pabandžiau pasakojimą perrašyti.
Pasakojimas išėjo ilgas, todėl, taupydamas skaitytojų laiką, rezultatą skelbiu nedelsdamas. Taigi, ponai ir ponios, kaip ir reikėjo tikėtis, pasitelkus visus rodiklius savyje talpinantį Eurostatą ir atmetus pagraudenimus bei bandymus manipuliuoti skaičiais, pasakos finalas išėjo priešingas.
Kaip matyti pateiktoje suvestinėje, vienų džiaugsmui, kitų galbūt nevilčiai, Lietuva, palyginus su Latvija ir Estija, yra lyderė 6 makroekonominių rodiklių kategorijose ir galutiniame rezultate nusipeno aukso medalio.
| Lietuva | Latvija | Estija | |
| I vieta | 6 | 0 | 3 |
| II vieta | 2 | 2 | 4 |
| III vieta | 1 | 7 | 1 |
Nepaisant lyderiaujančių pozicijų šioje makroekonominių rodiklių grupėje, tenka pripažinti, jog pagal konkurencingumo indeksą ar modernizacijos tempus, trijų Baltijos šalių tarpe lyderės marškinėlius tebeturi Estija.
Tačiau nenuvertinkim savo šalies pasiekimų ir nepamirškime, kad per pastaruosius ketverius metus Lietuva be tarptautinių institucijų pagalbos sugebėjo įveikti krizę, tokiu būdu pagelbėdama Latvijai atremti tarptautinių finansinių institucijų spaudimą devalvuoti latą.
Be to, visoje eilėje sričių - tokių kaip investicijos, eksportas ar verslumo skatinimas - tapome lyderiais rytinėje Baltijos pakrantėje.
Kartais tai, ko nematome mes patys, mato ir pripažįsta visas pasaulis. Galime ir mes pakelti galvas bei pasididžiuoti, kuomet mūsų vadovai gauna pasaulio lyderio apdovanojimus ar yra pakviečiami į Davoso forumą. Šie pripažinimai yra skirti mums visiems, garbingai atlaikusiems vieną iš didžiausių audrų moderniosios ekonomikos istorijoje. O dabar apie viską iš eilės.
Trys šalys - tas pats kelias
Skirtingai nuo daugelio Europos ir pasaulio šalių, Baltijos šalims teko susidurti ir kovoti su dviguba krizės našta. Nuo perkaitimo beklumpančioms ir skolintais pinigais išsipūtusioms Baltijos šalių ekonomikoms smogė pasaulinės krizės viesulas.
Iki pastarosios krizės, makroekonomikos teorija skelbė, kad, esant valiutų tarybos modeliui, vienintelis galimas kelias atgauti šalies konkurencingumą ir išbristi iš krizės yra nacionalinės valiutos devalvacija. Iki mus užklupusios krizės, šį kelią buvo išmėginusios Lotynų Amerikos šalys, Rusija, Baltarusija, Azijos tigrai ir net mūsų šiauriniai kaimynai Skandinavai.
Perspektyva buvo liūdnoka, juolab, kad kitos išeities iš krizės nematė ir Tarptautinis valiutos fondas, kuris, būdamas paskutine su problemomis susidūrusių šalių stotele, iki šiol valiutos devalvacijos receptus išrašinėdavo visoms panašia liga susirgusioms šalims.
Iki krizės beveik 80 procentų visų paskolų Lietuvoje buvo išduota eurais, todėl lito devalvacija būtų skaudžiai smogusi paskolų turintiems gyventojams, tokiu būdu pakirsdama jų galimybes ir pajėgumą aptarnauti pasiimtas paskolas.
Be to, devalvacija nebūtų pagelbėjusi ir šalies eksportui. Daugeliu atvejų, net iki 66 procentų lietuviškos eksportuojamos produkcijos savikainą sudaro žaliavos ir energetiniai ištekliai, kurių mes patys neturime ir didžiąją dalį importuojame, todėl devalvacija nebūtų turėjusio jokios įtakos jų kainai.
Dėl šių priežasčių Lietuva nesikreipė pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą bei nesileido į jokias diskusijas apie galimą lito devalvavimą. Jeigu ne mūsų šalies tvirta pozicija, TVF siūlyta karti devalvacijos piliulė galėjo tapti ir Latvijos ekonomikos gydimo kurso sudėtine dalimi.
Visos trys Baltijos šalys mandagiai atsisakė pasiūlymų devalvuoti savo nacionalines valiutas ir pasuko jų pačių susikurtu vidinės devalvacijos keliu. Beje, šis Baltijos šalių sėkmingai išbandytas vidinės devalvacijos kelias tapo pavyzdžiu labai panašioje situacijoje atsidūrusioms Pietų Europos valstybėms.
Trijų paršelių namų tvirtumas pagal Eurostatą
Rengiant ir svarstant naujosios Vyriausybės programą, gan dažnai pasigirsdavo, jog šalies ekonominį augimą apibrėžiantis rodiklis (BVP), kuris 2011 m. Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje ir siekė net 5,9 proc., mažai ką reiškia, o laimės, svajonių ar kitokie indeksai būtų žymiai tinkamesni sėkmei matuoti.
Tačiau, BVP kol kas tebėra visuotinai pripažįstamas ekonominės gerovės matas, todėl, patinka mums tai, ar nepatinka, teks pasikliauti šiuo rodikliu.
Žvilgtelėkime kaip keitėsi trijų Baltijos sesių BVP krizinių laikotarpiu. Neteisinga būtų teigti, kad tik buvusios Vyriausybės pastangomis Lietuvos ekonomikos nuosmukis tęsėsi trumpiausiai ir buvo ne toks gilus. Nemažos įtakos trumpesnei krizei turėjo ir mažesnis šalies prasiskolinimo lygis, stipresnė pramonė bei mažesnis nekilnojamojo turto burbulas.
Tačiau, A.Kubiliaus Vyriausybės reakcija į krizės iššūkius, skubiai priimtos fiskalinės konsolidavimo priemonės bei parengtas ekonomikos skatinimo planas, kaip ir JAV, siekęs beveik 5 proc. šalies BVP, buvo lemiamas krizės suvaldymo faktorius.
Palyginus su kitomis Baltijos šalimis, neigiamą BVP rodiklį turėjome trumpiausiai. Taigi, vertinant ekonomikos praradimus per krizę, būtent Lietuva prarado mažiausiai, Estija, nors ir nežymiai atsilikdama, buvo antra, o TVF pagalbos sulaukusi Latvija liko paskutinė.
| Lietuva | Latvija | Estija | |
| 2008 | 2,9 | -3,3 | -4,2 |
| 2009 | -14,8 | -17,7 | -14,1 |
| 2010 | 1,5 | -0,9 | 3,3 |
| 2011 | 5,9 | 5,5 | 8,3 |
Pabandysių trumpai panagrinėti kitus, Europos Komisijos pateikiamus ir pasakoje apie paršiukus minimus, tvaraus ekonominio augimo rodiklius.
Einamosios sąskaitos deficitas arba jos perteklius parodo ar valstybė gyvena pagal pajamas. Kaip ir istorijoje apie paršiukus, Lietuva šioje kategorijoje lieka trečia, o trečius metus iš eilės puikius rezultatus demonstruojanti Estija nusipelno aukščiausios pakylos.
Sutinku ir su pasiguodimu, kad Lietuvai koją pakišo Ignalinos AE uždarymas kainuojantis šaliai iki 1,5 proc BVP, nes pajamos iš eksportuotos elektros energijos būtų panaikinusios visą einamosios sąskaitos deficitą.
| Lietuva | Latvija | Estija | |
| 2007 | -14,4 | -22,4 | -15,9 |
| 2008 | -12,9 | -13,2 | -9,7 |
| 2009 | 4,4 | 8,6 | 3,7 |
| 2010 | 1,5 | 3,0 | 3,6 |
| 2011 | -1,6 | -1,2 | 3,2 |
2 lentelė: Einamosios sąskaitos balansas proc. nuo BVP
Grynoji skola parodo kiek yra skolingas užsieniui ne tik vadžios, bet ir privatus sektorius. Lietuvos ir Latvijos grynoji skola užsieniui, skirtingai nei Estijos, visą krizinį laikotarpį didėjo. Tam lemiamos įtakos turėjo apdairi Estijos Vyriausybės iki krizinė finansų politika, leidusi sukaupti krizės atrėmimui reikalingus rezervus.
Tačiau, 2011 metų pabaigoje, Lietuvos skola buvo mažiausia ir Lietuva tebebuvo lyderė šioje kategorijoje. Spartesnis Latvijos skolos mažėjimo tempas nėra argumentas jai skirti aukštesnę vietą šioje kategorijoje.
| Lietuva | Latvija | Estija | |
| 2007 | 72 | 128 | 108 |
| 2008 | 71 | 130 | 112 |
| 2009 | 84 | 157 | 122 |
| 2010 | 83 | 165 | 104 |
| 2011 | 78 | 145 | 98 |
3 lentelė: Grynoji skola užsieniui proc. nuo BVP
Kita kategorija būtų efektyvus valiutos kursas, kuris parodo šalies valiutos vertę, lyginant su kitų šalių valiutų krepšeliu. Šis indeksas kartu yra ir šalies konkurencingumo atspindys, todėl džiugu, kad Lietuva absoliučia reikšme yra gerokai atsiplėšusi nuo kitų Baltijos šalių ir vienareikšmiškai nusipelno pirmosios vietos.
| Lietuva | Latvija | Estija | |
| 2007 | 112 | 142 | 123 |
| 2008 | 117 | 164 | 135 |
| 2009 | 115 | 148 | 134 |
| 2010 | 105 | 132 | 125 |
| 2011 | 104 | 134 | 125 |
4 lentelė: Efektyvus valiutos kursas
Eksporto kategorijoje Lietuva tarp trijų kaimynių yra neginčijama lyderė, su tuo sutinka ir pasakojimo apie paršelius autorius. Be jokios abejonės, pagyrimo ir medalio už pirmąją vietą šioje kategorijoje nusipelno mūsų eksportuojantis verslas, tačiau džiugu, kad XV Vyriausybė buvo visai neblogas asistentas siekiant šių aukštumų.
Krizės laikotarpiu eksportuojančioms įmonėms buvo suteikta beveik 200 mln. litų paramos lietuviškų prekių reklamai ir naujų pirkėjų paieškai užsienio rinkose. Vien per 2011 metus viešosios įstaigos „Versli Lietuva" organizuotoje eksporto akademijoje dalyvavo beveik 8000 eksportuojančių įmonių. Pagrindiniu kriterijumi skirstant Europinę paramą buvo eksporto apimčių didėjimas.
Šeštasis rodiklis parodo darbo užmokesčio dinamiką šalyje. Kaip bebūtų liūdna, tačiau darbo našumo augimu nepagrįstas atlyginimų didėjimas yra tiesioginis infliacijos šaltinis. Tokią patirtį Lietuvoje mes jau turėjome iki kriziniu laikotarpiu. Lietuva šioje kategorijoje taip pat atrodo geriausiai, o didėjantis darbo našumas rodo, kad jau pribrendo realios prielaidos darbo užmokesčio didėjimui šalyje.
| Lietuva | Latvija | Estija | |
| 2008 | 100 | 100 | 100 |
| 2009 | 90 | 98 | 95 |
| 2010 | 90 | 99 | 97 |
| 2011 | 93 | 103 | 104 |
5 lentelė: Darbo užmokesčio indeksas 2008=100.
Nepagrįstai sparčiai augančios nekilnojamojo turto kainos yra vienas iš ryškiausių perkaitusios ekonomikos simptomų. Latvijoje nekilnojamojo turto burbulas buvo didžiausias iš visų trijų Baltijos šalių, todėl natūralu, kad ir kainų kritimas buvo didžiausias. Po krizinė gyvenamojo būsto kainų dinamika yra labai panaši visose šalyse, o pats indeksas Lietuvos atžvilgiu yra palankiausias.
| Lietuva | Latvija | Estija | |
| 2008 | 154 | 180 | 151 |
| 2009 | 108 | 112 | 95 |
| 2010 | 100 | 100 | 100 |
| 2011 | 107 | 110 | 109 |
6 lentelė: Gyvenamojo būsto kainų indeksas
Kitas pasakoje apie paršelius lygintas rodiklis yra viešojo sektoriaus skola. Čia absoliuti nugalėtoja yra Estija, kurios Vyriausybė visą eilę metų prieš krizę sugebėjo turėti perteklinį biudžetą ir taip sukaupti atsargas krizei įveikti. Lietuva, kaip matyti lieka antra, o Latvija trečia.
| Lietuva | Latvija | Estija | |
| 2007 | 16,8 | 9 | 3,7 |
| 2008 | 15,5 | 19,8 | 4,5 |
| 2009 | 29,3 | 36,7 | 7,2 |
| 2010 | 37,9 | 44,5 | 6,7 |
| 2011 | 38,5 | 42,2 | 6,1 |
7 lentelė: Viešojo sektoriaus skola
Nedarbo lygis yra paskutinis rodiklis, pagal kurį buvo lyginta Baltijos šalių trijulė. Šioje kategorijoje pergalę taip pat švenčia Estija, Lietuva užima antrąją, o Latvija vėl lieka trečia.
| Lietuva | Latvija | Estija | |
| 2008 | 5,8 | 8 | 5,5 |
| 2009 | 13,7 | 18,2 | 13,8 |
| 2010 | 17,8 | 19,8 | 16,9 |
| 2011 | 15,4 | 16,2 | 12,5 |
| 2012 spalis | 12,4 | 14,2 | 9,6 |
8 lentelė: Nedarbo lygis
Visų devynių rodiklių suvestinę pateikiau straipsnio pradžioje. Lietuva pirmauja 5 pozicijose ir sugriauna trijų paršelių pasakos siužetą. Todėl, siūlau visiems mums stengtis nenaudoti saviniekos, kai tam nėra jokio pagrindo. Esu dėkingas nepatingėjusiems perskaityti straipsnį iki galo.