Likus trylikai dienų iki Šventų Kalėdų (gruodžio 12 dieną), pirmasis iš kalnų į gyvenvietes atklysta elfas Stekkjastaur (angl. Sheep-Cote Clod). Kitą dieną prie jo prisijungia dar vienas padykęs elfas Giljagaur (angl. Gully Gawk). Taip, kasdien prisijungiant vis po vieną elfą, pasitinkamos Kalėdos.
Visi elfai yra labai išdykę ir skirtingi. Gyventojams jie krečia įvairias šunybes, pagal kurias ir gavo savo vardus. Kalėdų Seneliais praminti elfai kiek įmanydami stengiasi pridaryti kuo daugiau išdaigų, kadangi kiekvienas jų turi tik dvi savaites linksmybių, po kurių keliauja atgal į kalnus.
Nors šie išdykėliai prikrečia gyventojams daug pokštų bei sukelia įvairių problemų, jie yra geri elfai. Kaip ir tradicinis Kalėdų Senelis Lietuvoje, taip ir Kalėdų elfai Islandijoje džiugina žmones dovanomis. Į megztas kojines, kurios kabinamos ant palangių, šie mažyliai atneša dovanėlių.
Kartais, norėdami paauklėti blogus vaikus, Kalėdų elfai kojinėje palieka tik sudžiūvusią bulvę. Žinoma, vaikai prieš Šventas Kalėdas stengiasi būti kuo geresni ir klauso savo tėvų.
Kas tie Kalėdų elfai?
1. Pirmasis elfas, nusileidžiantis iš kalnų, yra Stekkjastaur (angl. Sheep-Cote Clod). Jam labai patinka avies pienas, todėl neatsispiria pagundai ir bando jo atsigerti tiesiai iš avies tešmens. Tiesa, jis yra labai nevikrus ir nelankstus, todėl jam sunkiai sekasi tai padaryti. Iš kalnų leidžiasi gruodžio 12 dieną ir po dviejų savaičių grįžta atgal.
2. Antrasis vardu Giljagaur (angl. Gully Gawk). Šiam elfui labai patinka karvių pienas, o labiausiai – šilta jo puta. Pasitaikius progai, jis būtinai išmėgins laimę įsliūkinti į karvidę ir paragauti šviežio pieno. Po sėkmingos puotos jis ilsisi daubose ir laukia naujų pieno vagiliavimo nuotykių. Šunybes gyventojams krečia nuo gruodžio 13 iki 26 dienos.
3. Trečiasis nenuorama – Stúfur (angl. Stubby). Neįprastai žemas ir kresnas elfas, kuris vagia iš virtuvių keptuves ir valgo jose užsilikusį maistą. Jei tai duonos pluta, mažasis vagiliautojas yra itin laimingas! Jo pokštų laikas prasideda gruodžio 14 dieną ir tęsiasi lygiai dvi savaites.
4. Šis medinių šaukštų vagišius vadinamas Þvörusleikir (angl. Spoon-Licker). Dėl prastos mitybos šis elfas yra labai plonas, bet savo valgymo įpročių keisti tikrai neketina. Jis iš šeimininkių vagia medinius šaukštus su ilga rankena ir skanaudamas laižo ant jų likusius tešlos likučius. Linksmybių laikotarpis: gruodžio 15 – gruodžio 28 diena.
5. Penktasis elfas vardu Pottaskefill (angl. Pot-Scraper). Trumpai tariant – šeimininkių džiaugsmas. Mažasis elfas turi maniją išlaižyti dar neišplautus puodus. Jis yra laukiamas svečias, todėl pasibeldžia į duris ir joms prasivėrus skuodžia tiesiai į virtuvę. Ten įsitaiso tarp puodų ir imasi darbo. Iš kalnų nusileidžia gruodžio 16 dieną.
6. Šeštasis elfas – Askasleikir (angl. Bowl-Licker). Jis slepiasi po lovomis ir kantriai laukia, kol kas nors padės žemyn savo nebaigtą maisto porciją. Elfas akimirksniu tą dubenį ištuštins ir kruopščiai išlaižys, o žmogus, palikęs savo maistą ant grindų, jo jau nebesusigrąžins. Nuo gruodžio 17 iki 30 dienos islandai stengiasi maisto ant grindų nelaikyti.
7. Septintasis išdaigų mėgėjas yra Hurðaskellir (angl. Door-Slammer). Šis mažas neklaužada mėgsta erzinti ir žadinti tuos, kurie naktimis saldžiai miega. Jis prisėlinęs prie namo durų tranko jas, žadina ir budina visus. Turbūt galite įsivaizduoti, koks nemėgstamas yra šis elfas. Šiuos blogus darbelius durų trankytojas pradeda gruodžio 18 dieną ir tęsia dvi savaites.
8. Sekantis elfas vardu Skyrgámur (angl. Skyr-Gobbler). Tai godus smaližius, kuris iš sandėliukų vagia, islandų labai mėgstamą pieno ir varškės mišinį SKYR. Įslinkęs į kiemo sandėliuką jis išverčia visas statines kol galiausiai randa šio skanėsto, o tada nedvejodamas visą jį ir suvalgo. Vagiliautojas dirba ištisą parą nuo gruodžio 19 iki sausio 1 dienos.
9. Devintasis elfas, iš kalnų atklystantis gruodžio 20 dieną, yra Bjúgnakrækir (angl. Sausage-Swiper). Jis negali gyventi be dešros. Nesvarbu, kokios rūšies dešra, jam tai didžiausia dovana. Jei tik bus proga pavogti naminės dešros, joks skanėstas jo nuo šios intrigos nenuvilios. Dvi savaites nesustodamas jis kemša įvairiausias dešras ir keliauja atgal į kalnus.
10. Dešimtasis iš kalnų į gyvenvietes gruodžio 21 dieną leidžiasi Gluggagægir (angl. Window-Peeper). Jam maistas nėra labai svarbus, tačiau jis yra labai smalsus ir mėgsta šniukštinėti aplink trobas bei žvilgčioti pro langus. Jei elfas randa juos pravirus, būtinai pasinaudoja šia proga ir apvagia namus, taip pamokydamas šeimininkus, kad reikia taupyti šilumą.
11. Dar vienas padykęs elfas – Gáttaþefur (angl. Doorway-Sniffer). Jis turi didžiulę nosį ir gerą uoslę. Tai jam labai gelbsti grobstant šeimininkių iškeptus Kalėdinius pyragus ar tortus. Kvapų atviliotas elfas visada nugvelbs viena ar du krosnin pašautus pyragus.
12. Dar vienas vagišius, kuris išmaniai iš gyventojų pasisavina rūkytos avienos ar kitokios mėsos, vardu Ketkrókur (angl. Meat-Hook). Jis per kaminą nuleidžią virvelę su kabliukų ir užkabinęs išsitraukia sau gardžios mėsos kąsnelį. Jis pas gyventojus atkeliauja gruodžio 23 dieną ir taip darbuojasi dvi savaites.
13. Paskutinis prie visų elfų prisijungia Kertasníkir (angl. Candle-Stealer). Šis elfas pasirodo Kalėdų išvakarėse ir bando iš vaikų atimti šventines žvakutes, kurios vaikams asocijuojasi su Kalėdų dvasia, jaukumu ir gerumu. Jis negali susitvardyti jų neatėmęs, nes labai jas brangina ir be galo dievina. Iškeliaudamas sausio 6 dieną į kalnus, jis užbaigia Kalėdų elfų šventinį pokštų maratoną.
www.jolamjolk.is iliustracijos