Vienas jų jungė bendras žiemos motyvas, kitos gimė atsitiktinai, aplankius Mūzai...
„Viskas priklauso nuo nuotaikos ir įkvėpimo. Kartais lėlė tiesiog išnyra vaizduotėje ir neleidžia miegoti. Mintyse aš ją daugybę kartų aprengiu, vėl nurengiu, susigyvenu su ja, tad belieka tą vaizdinį realizuoti“, – sakė lėlių kūrėja Lukrecija Šidlauskienė.
Tuo tarpu Jūratė Dovydėnaitė sako visada žinanti, kokia bus naujoji lėlė: „Visos mano lėlės ryškios ir nori būti matomos – juk tai interjerinės lėlės, jos tokios ir turi būti. Mėgstu joms padovanoti oranžinius, žalius ar kitokios neįprastos spalvos plaukus. Siuvu joms prabangius drabužius iš taftos, aksomo, šilko, juos auksuoju, kad šios lėlės taptų interjero puošmena ir akcentu“.
Viena iš šio meno pradinininkių Lietuvoje Eglė Kvintienė parodoje demonstravo aštuonias specialiai šiai progai sukurtas lėles.
