Ar žinote, kad žodis “jalousie” prancūziškai reiškia ne tik “žaliuzės”, bet ir “pavydas”? Tokia pat iš pirmo žvilgsnio keista dviprasmybė būdinga ir italų kalbos žodžiui “gelosia”. Paaiškinimų reikėtų ieškoti anaiptol ne lyginamojoje lingvistikoje. Pasirodo, pagal paplitusią legendą, žaliuzes sugalvojo pavydūs vyrai, norėję paslėpti savo gražuoles žmonas nuo nekuklių atsitiktinių (ar neatsitiktinių) kavalierių žvilgsnių. Mintis buvo paprasta ir geniali: pro medines lenteles, sudėtas viena šalia kitos, netrukdomai pakliūva šviesa ir oras, o neprašyti smalsuoliai negali pamatyti nieko. Tuo tarpu gražuolės damos gudrios žaliuzių konstrukcijos dėka galėjo matyti viską, kas vyko gatvėje, o pačios likti nematomos (sutikite, ši aplinkybė šiek tiek palengvina liūdną vienatvę.)
Dabar, laimei, pavyduoliai ne tokie išradingi, o žaliuzės jau seniai tapo tradiciniu ir populiariu interjero elementu. Pasak žodyno, žaliuzės – tai “užuolaidos ar langinės iš skersinių paralelių plokštelių”. Pastebėsime, apibrėžimas jau ne visai tikslus, nes plokštelės gali būti išdėstytos ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai (vertikaliosios žaliuzės).
Specialistai patvirtina, kad, apskritai kalbant, užuolaidos ir žaliuzės iš tikrųjų atlieka labai panašias funkcijas: saugo interjerą nuo saulės spindulių ir smalsių žvilgsnių. Bet tie patys specialistai pastebi, kad žaliuzės turi privalumų. Pavyzdžiui, plonos užuolaidos menkai apsaugo nuo saulės, o per storos trukdo patekti orui ir užtemdo patalpą. Žaliuzės suteikia vienodą apšvietimą ir netrukdo cirkuliuoti orui. Be to, per plonas užuolaidas visuomet galima kažką išvysti, ypač vakare, apšviestame kambaryje. Todėl jei manote, kad jūsų asmeninis gyvenimas šventas ir neliečiamas, sekite italų ir prancūzų pavyduolių pavyzdžiu – kabinkite žaliuzes!
Taip, didysis kombinatorius buvo teisus – pas mus ne Rio de Žaneiras. O tai reiškia, kad nepakeliamos kaitros bei plieskiančių spindulių problema visai ne tokia aktuali, kaip pietų šalyse. Tradicinės medinės langinės saugo ne tiek nuo saulės, kiek nuo nepageidaujamų žvilgsnių. Vis dėlto… Tie, kurie matė, į ką gali paversti mūsų šiaurietiška saulutė net labai kokybiškas medžiagines užuolaidas per tris vasaros mėnesius, sutiks, kad žaliuzės – patikimesnis ir ekonomiškesnis variantas.
Kita problema susijusi ne tiek su tradicijomis, kiek su vyraujančiu stereotipu, kad žaliuzės – išimtinai biurų bei kitų visuomeninių pastatų privilegija. Mūsų straipsnio tikslas – galutinai išsklaidyti tokį paklydimą. Žaliuzės – puikus dekoratyvinis elementas, kurio reikšmę interjerui, patikėkite, sunku pervertinti.
Šiuolaikinės žaliuzės susideda iš juostelių, kurios užsiverdamos sudaro vieningą visumą. Su specialiu mechanizmu ar virvele valdant juosteles, galima reguliuoti atstumą tarp jų, o tai reiškia – keisti patalpos apšvietimą. Pagal juostelių perregimumo laipsnį žaliuzės būna praleidžiančios bei nepraleidžiančios šviesos, o pagal išsidėstymą – vertikalios bei horizontalios.
Galiausiai pagal tvirtinimo vietą žaliuzės skirstomos į įprastas (tvirtinamos prie lango rėmo, sienos, lango nišos), tarprėmines (tvirtinamos tarp dviejų lango stiklų) bei mansardines.
Šiek tiek smulkiau papasakosime apie klasifikaciją pagal išsidėstymą bei pagal medžiagą, iš kurios būna pagamintos žaliuzės.
Horizontaliosios žaliuzės. Klasikinis variantas. Tokio modelio juostelės “susitraukia” į pluoštą viršuje. Jos patikimos, jas lengva eksploatuoti, galima tvirtinti tiek prie viso lango, tiek prie kiekvienos sąvaros atskirai. Idealiai tinka virtuvei ir gyvenamiesiems kambariams.
Vertikaliosios žaliuzės. Vertikaliai kabančios žaliuzės, kaip ir užuolaidos, gali laisvai judėti į kairę, į dešinę arba nuo centro – lygiai į abu šonus. Tokius modelius galima naudoti ne tik ant langų, bet ir kaip pertvaras tarp kambarių (jei pritvirtintume karnizą prie lubų). Beje, tokių žaliuzių negalima naudoti arti dujinės viryklės. Todėl virtuvėje vertikaliųjų žaliuzių geriau nesirinkti.
Pagal medžiagos tipą žaliuzės skirstomos į pagamintas iš audinio, iš plastiko, iš medžio, iš metalo ir multifaktūrines.
Žaliuzės iš audinio (paprastai tik vertikaliosios). Dažniausiai jas gamina iš poliesterio – atsparaus vandeniui organinio audinio, kuris neišblunka saulėje. Taip pat naudojami audiniai su antibakterine danga, su vandens nepraleidžiančiu tefloniniu paviršiumi, nedegantys. Šviesa, pereidama pro pusiau perregimas žaliuzes, išskaidoma bei sukuria jaukų, švelnių šešėlių apšvietimą. Vienintelis tokių žaliuzių trūkumas – jas reikia nuolat skalbti, o dėl to reikia išardyti.
Plastikinės žaliuzės (horizontaliosios ir vertikaliosios) skiriasi nuo audeklinių patogumu - nesiglamžo, į jas neįsigeria riebalai, purvas, jos gerai atlaiko temperatūrų pokyčius ir lengvai valosi. Būna ir perregimos, ir nepraleidžiančios šviesos. Dažnai jų paviršius būna faktūrinis, reljefinis. Tokios figūrinės žaliuzės su juostelėmis, turinčiomis bangų, zigzagų ir t. t. formą, stebėtinai laužia saulės spindulius ir sukuria kambaryje įdomų šviesos bei šešėlių žaidimą.
Medinės žaliuzės (dažniausiai - horizontaliosios). Joms pagaminti naudojama lengva mediena, pvz., bambukas, kanadietiška liepa, kamštinis medis. Tradiciškai panašios žaliuzės atrodo kaip plonų lakuotų medinių lentelių, pritvirtintų viena prie kitos siūlais, juosta. Jų plotis būna 25 ar 50 mm, juostos plotis – ne daugiau dviejų metrų.
Metalinės žaliuzės paprastai būna pagamintos iš aliuminio lydinio ir padengtos apsauginiais šviesių atspalvių lakais. Jos atsparios saulei, geriausiai iš visų kitų modelių išsaugo formą ir nereikalauja ypatingos priežiūros, todėl ypač tinka negyvenamosioms patalpoms – virtuvei, saunai. Trūkumu galima laikyti tai, kad vėjui papūtus, žaliuzės ima gausti.
Multifaktūrinės žaliuzės (vertikaliosios). Joms pagaminti naudojamos kelių tipų medžiagos (audinys, plastikas ir t. t.), todėl galima sukurti neįtikinamiausias kompozicijas, imituojančias portjeras ir taip toliau.
Žaliuzės interjere: šviesa, šešėlis ir visos vaivorykštės spalvos
Žaliuzių funkcija interjere dvejopa. Viena vertus, jos užtikrina tam tikrą patalpų apšvietimą, o tai jau savaime suteikia šiokį tokį dekoratyvinį efektą (paslaptinga prieblanda, visiškas užtemdymas, šviesos ir šešėlių žaidimas, besiliejantys saulės spinduliai). Kita vertus, šiuolaikinės žaliuzės – ne vienspalvis audeklas, o savotiški paveikslai, kuriuos kuria profesionalūs dailininkai.
Pirmiausia reikia apsibrėžti, kokioje interjero zonoje norite naudoti žaliuzes. Kokių nors apribojimų čia nėra – jos tiks visur, nuo svetainės iki vonios. Dar daugiau – visi patarimai dėl žaliuzių pasirinkimo tėra tik rekomendacijos ir nieko daugiau.
Klasikiniam interjerui, be abejo, labai tiks medinės horizontalios žaliuzės. Itin sunku išsirinkti reikiamą atspalvį. Reikia atsižvelgti į baldų, sienų, durų ir kt. spalvą. Be to, jei interjere vyrauja medis, tai anaiptol nepalengvina užduoties. Vyrauja stereotipas, kad reikia rinkti tik vienos rūšies medį, panašia tekstūra bei spalva. Tai ne klaida, bet ir ne interjero pasiekimas. Sutikite, daug įdomiau parinkti ne vienodas tekstūras ar šešėlius, o harmoningai derančius tarpusavyje (patyrusio dizainerio konsultacija – būtent tai, kas dabar labai praverstų).
Dažniausiai gamintojai siūlo žaliuzių lentelių pavyzdžius, taigi užsakovas gali patikrinti, ar spalva tinkama, tiesiog savo namuose. Jei klasika jūsų namuose turi egzotišką atspalvį, patarsime rinktis bambukines ar pinto medžio žaliuzes. Rio de Žaneiras viename kambaryje – kuo ne problemos sprendimas! Medinės žaliuzės puikiai tiks ir namams, įrengtiems country stiliumi.
Beje, pastebėsime, kad žaliuzės visai nereiškia, jog neturi būti užuolaidų ar langinių. Priešingai, jų suderinimas gali suteikti patalpai originalumo, dėl kurio, tiesą sakant, ir dekoruojame namus. Pavyzdžiui, svetainėje panašus variantas suteiks iškilmingumo. Be to, žaliuzės čia ne tik atliks pagalbinę užtemdymo funkciją. Vienintelė rekomendacija –tokiems tikslams naudoti vienspalves medžiagas.
Beje, jei kalbame apie iškilmingą, šventinę nuotaiką, optimali priemonė jai pasiekti – multifaktūrinės žaliuzės. Jos dabar labai populiarios, ir neatsitiktinai. Pirma, įvairių medžiagų suderinimas leidžia įgyvendinti beprotiškiausias fantazijas. Antra, panašūs modeliai leidžia kurti savitus interjero variantus. Pavyzdžiui, jei svetainei ir kabinetui labai retai parenkamos gėlėtos medžiagos, tai vaikų kambariui kuriami visos įmanomos gėlėtos aplikacijos.
Šiuolaikiniam interjerui žaliuzės tinka kur kas labiau nei užuolaidos, nes joms būdingas lakoniškumas bei paprastumas, taip vertinamas minimalizmo epochoje. Šiuo atveju tiks tiek horizontaliosios, tiek vertikaliosios žaliuzės iš medžio, audinio, plastiko ar aliuminio. Originalus sprendimas – žaliuzių juostelės, besiskiriančios spalva ir piešiniu. Teisingai parinkti neatitikimai, paryškinami kitais interjero elementais, sukuria nebanalų dekoratyvų efektą. Nesvarbu, ar pasirinksite vertikaliąsias, ar horizontaliąsias žaliuzes, tik virtuvei, kaip jau buvo minėta, vertikalios žaliuzės netinka.
Apskritai žaliuzes reikia rinkti taip, kaip užuolaidas, atsižvelgiant į pagrindines spalvas – lubų, grindų, sienų.
Didysis skalbimas, arba maži nemalonumai
Žinoma, kartas nuo karto žaliuzes teks skalbti, valyti ar siurbti siurbliu.
Sąžiningai kalbant, pats geriausias ir mažiausiai rūpesčių sukelsiantis variantas (tik, deja, ne pats pigiausias) – atiduoti žaliuzes į tos pačios kompanijos, kuri jums pardavė bei įrengė žaliuzes, valyklą. Tolesnių veiksmų algoritmas: pas jus atvažiuoja žmogus, nuima žaliuzes, išveža jas ir po poros dienų grąžina švarias.
Kartais atsitinka, kad dėl neatsargaus elgesio žaliuzės lūžta. Tuomet jas galima suremontuoti gamintojų kompanijoje arba įsigyti reikalingas detales. Vis dėlto taip atsitinka labai retai. Jei žaliuzes saugosite ir nenusižengsite elementarioms laikymo taisyklėms, didžiojo skalbimo prisireiks negreit.
Jokių specialių priežiūros priemonių nereikia metalinėms, plastikinėms ir medinėms žaliuzėms. Jas tiesiog nuvalo arba siurbia siurbliu, o valiklius naudoja tik tuomet, kai žaliuzės labai smarkiai susipurvina.
Pačios kaprizingiausios – žaliuzės iš audinių. Jas reikės ne tik siurbti, bet ir skalbti (tik ne skalbimo mašinoje, žinoma), ir valyti šepečiu (maždaug kartą per metus). Nepamirškite, kad kai kuriems audiniams tinka tik sausas valymas (šepečiu arba siurbliu). Žaliuzės iš audinio valomos minkštu šepetėliu arba skudurėliu, pamirkytu valiklyje. Jei atsirado dėmė, prireiks natūralaus dėmių valiklio.
Prieš skalbiant kiekvienas audinio gabalas suvyniojamas į ruloną, pamerkiamas į vandenį su milteliais ir paliekamas mirkti. Jokiu būdu negalima trinti. Po to išimama ir kabinama atgal į vietą. Taip audinys išsilygina ir išdžiūsta. Nekokybiškas audinys po skalbimo gali išsitampyti, todėl arba netaupykite pirkdami, arba….
