Tikimasi trasas atidaryti kitą savaitę

Austrijos, Italijos ar Slovakijos kalnus iškeisti į lietuviškas kalvas – ne visuomet blogas pasirinkimas. Pasak Gintaro Sidaravičiaus, turizmo klubo „Visi“ nario, gimtinėje verta slidinėti tiems, kurie dar tik mokosi stovėti ant slidžių ar snieglentės. „Mokytis užsienyje neverta todėl, kad tu nuvažiuoji, praleidi daug laiko: nors tikslas yra slidinėti, daugiau pramogaujama ir pan. O Lietuvoje pasimokyti geriau – tikrai yra normalūs instruktoriai, normalios sąlygos mokymuisi, kai kam tam užtenka valandos, kai kam reikia ir vienos savaitės“, - sakė jis.

Tiesa, net ir norintiems pasimokyti slidinėti ar išbandyti lietuviškų trasų ekstremalumą dar teks palaukti. Pasiteiravus apie tai, kada į trasą bus galima atvykti su slidėmis ar snieglente, dauguma kalbintų trasų atstovų sakė atidarymui dar tik besiruošiantys.

Bronislavas Cicėnas LZSC nuotr.
Bronislavas Cicėnas, Lietuvos žiemos sporto centro Ignalinoje direktorius, kalbėjo, kad trasos atidarymo laikas labai priklauso nuo orų. „Šimtaprocentinio atsakymo duoti negaliu, kadangi tai gali tiktai danguje sėdintys pasakyti, - juokavo pašnekovas. - Viskas priklauso nuo oro sąlygų. Šiai dienai mes gaminame sniegą, vakar pradėjome“. Jei išsilaikys palanki temperatūra sniego gamybai, dirbtinis sniegas bus gaminamas toliau ir, esant palankioms sąlygoms, trasą bus galima atidaryti kitą savaitgalį.

Tikimasi, kad nuo Anykščiuose esančio Kalitos kalno, kur vasarą veikia rogučių trasa, čiuožinėti bus galima taip pat kitą savaitę. „Sunku pasakyti, kada konkrečiai – manome, kad galbūt kitos savaitės viduryje. Gaminame sniegą, juk be jo tai būtų tik trumpalaikis paslidinėjimas“, - sakė „Kalitos“ slidinėjimo centro direktorius Liudvikas Avietė. Planuojama, kad kitą savaitę norintiems bus galima išbandyti ir lauko slidinėjimo trasą Druskininkų „Snow arenoje“, trasą prie Plungės ant Mortos kalno.

Vis tik, jei trasos pradėtų veikti kitą savaitę, slidinėjimo sezonas, lyginant su praėjusiais metais, būtų atidarytas itin anksti. „Pernai išvis buvo liūdni metai atviroms trasoms, nes sezonas pas mus prasidėjo tik sausio 20 d.”, - apie Anykščius sakė L. Avietė.

Anykščiuose ir Ignalinoje – naujovės

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie dešimt slidinėjimo trasų, tačiau Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidento Pauliaus Algūno teigimu, iš jų pagrindinės yra šešios ar septynios: tos, kuriose gaminamas dirbtinis sniegas. Tai trasos Druskininkuose, Anykščiuose, Ignalinoje, Vilniuje, Birštone, Alytuje, ant Mortos kalno prie Plungės.

Viena geriausiai žinomų vietų, kur renkasi žiemos sporto mėgėjai – Druskininkai, kur jau antrus metus veikia ir uždara slidinėjimo erdvė. Tiesa, lyginant su kitomis vietomis, kurias žiemos pramogoms galima pasirinkti Lietuvoje, ji - ir viena brangiausių.

Kalitos kalnas R.Sereičiko nuotr
Savaitgalį suaugusiajam čia paslidinėti kainuoja 99 litus, papildomai už slidinėjimo drabužius, slides ir lazdas (ar snieglentę), batus bei šalmą reikia sumokėti dar 75 litus. Iš viso Druskininkuose yra trys slidinėjimo trasos – dvi uždaros (pradedančiųjų ir pagrindinė) bei viena lauko trasa. Šios ilgis siekia 640 m, bet ja slidinėti patartina tik pažengusiems ir profesionaliems slidininkams bei snieglentininkams.

Kiek mažiau sumokėti teks pasirinkus slidinėjimą Lietuvos žiemos sporto centre Ignalinoje. Čia suaugusiam žmogui 8 val. trukmės pramogos – pakilimai keltuvu bei inventorius – kainuos 100 litų. Pasak B. Cicėno, kainos nesikeičia nuo 2007 m., nors šiemet slidininkai centre ir ras naujovių.

„Turime daug naujovių, padidinome kalnus, - sakė jis. - Bus sumontuota daugiau papildomų figūrų, o, kas svarbiausia, bus nupirkta vienintelė Lietuvoje tokia oro pagalvė. Ji patiks jaunimui – yra skirta triukams. Atliekant kūlvirsčius su slidėmis ar snieglentėmis, žmonės nukrenta ant pripūstos pagalvės“.

Panašios kainos – ir Anykščiuose. Pasak L. Avietės, inventoriaus nuomos kaina taip pat siekia apie 50 litų, 5 val. už keltuvą suaugusiam žmogui teks sumokėti 40 litų. „Yra įrengtas snieglenčių parkas, tikėtina, kad tramplynai bus galutinai įrengti apie Naujuosius metus“, - apie trasos privalumus pasakojo L. Avietė. Kalitos kalno Anykščiuose trasos ilgis – 250 m.

Trasos – visoje Lietuvoje

Liudvikas Avietė
Nusprendus paslidinėti Dzūkijoje, galime vykti ne tik į Druskininkus. Pietinėje Lietuvos dalyje slidininkai susitinka ir Alytuje bei Birštone. Šiame mieste esančioje slidinėjimo trasoje inventoriaus nuoma savaitgalį visai dienai kainuos apie 50 – 60 litų, vieno pakilimo keltuvu kaina – 2 litai suaugusiam žmogui.

„Taip pat yra vaikų kalnelis, kai atšąla oras, galima slidinėti su slidėmis, snieglentėmis, įvairiomis čiuožynėmis. Yra inventoriaus nuoma, kalnų slidinėjimo instruktoriai“, - pasakojo Birštono turizmo informacijos centro darbuotojai. Iš viso yra eksploatuojamos dvi kalnų slidinėjimo trasos - 160 m ir 300 m ilgio.

Alytuje esančioje Panemunės trasoje už inventorių visai dienai teks sumokėti 40 litų, itin pigiai atsieis keltuvas – vos 40 ct už pakilimą suaugusiam žmogui savaitgalį. Čia taip pat yra dvi, kiek trumpesnės nei Birštone trasos, kurių ilgis – 135 ir 190 m. „Žmonės atvažiuoja sezono pradžioje, aktyviai slidinėja, skambina, jei tik geras oras, o prasidėjus antrajai žiemos pusei, vasario pabaigoje lankytojų sumažėja“, - apie trasos populiarumą pasakojo ją prižiūrinčios bendrovės „Alstapa“ direktorius Antanas Subačius.

Dirbtinis sniegas taip pat gaminamas ir Vilniuje esančioje Liepkalnio, prie Plungės esančioje Mortos kalno trasose. Tuo metu ant natūralaus sniego galima slidinėti, pavyzdžiui, Vilkaviškyje (inventoriaus ir keltuvo kaina – apie 40 litų), tačiau tokios trasos paprastai atidaromos vėliau. „Šilas, Rokantiškės, Molėtai prie Vištyčio – ten slidinėjama ant natūralaus sniego, kiek jo iškrenta...Jei pakankamai, slidinėjimas vyksta, jei jo nėra – ne“, - natūralaus sniego trasas kalnų slidininkams vardijo P. Algūnas.

Norintiems slidinėti tik lygumų slidėmis tam tinkamas trasas galima rasti, pavyzdžiui, Anykščiuose, Ignalinoje, Vilniuje – Rokantiškėse.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (90)