Pradžioje buvo migrena ir stiklainiai
Vytautas užaugo namuose, kuriuose visada privalėjo būti kavos – jo mamą kankino nuolatiniai migrenos priepuoliai, nuo kurių gelbėjo tik šis gėrimas. Tai įsiminė visam gyvenimui – kol yra kavos, viskas bus gerai.
„Pamenu, dar mokykloje su broliu lankėmės vienoje iš sovietinių respublikų. Parduotuvėse ten, kaip ir priklausė tais laikais, trūko beveik visko, išskyrus kavos. Sukrėstas, kad pas mus „deficitinės“ kavos jie turi į valias, nusipirkau iš karto dvidešimt kilogramų ir sukrovęs į sportinį krepšį pasiryžau vežti namo – jeigu parduoti nepavyks, tai bent mama išgers. Buvo visokių nuotykių su ta kava – ir milicija sulaikė, ir bijojau, kad už prekiavimą būsiu apšauktas „spekuliantu“ bei pašalintas iš mokyklos,“ – prisimena verslininkas.
Vėliau Vytautas įsteigė įmonę, prekiaujančią įprasta kava, kurios šiandien pilna prekybos centruose. Tačiau jį nuvylė du dalykai: tiekėjų nelankstumas ir tai, kad didžioji dalis jo parduodamos kavos buvo tiesiog neskani. Viskas pasikeitė kelionėje kartą paragavus vieno pono šviežiai skrudinamos kavos. Iš jo Vytautas įsigijo pirmąją skrudinimo įrangą ir pirmuosius maišus kavos žaliavos.
„Supratęs, kas yra gera kava, nusprendžiau, kad nuo šiol tik tokią ir pardavinėsiu. Nesivadovauju madingu įsitikinimu, kad nesvarbu, ką parduoti, svarbiausia – kaip tai darai. Priešingai, siekiu parduoti kokybišką produktą, norėčiau ugdyti kliento pasitikėjimą. Viską pradėjau įsikūręs mažose patalpose po laiptais – žmonės pas mane ateidavo nešini stiklainiais ir prašydavo juos užpildyti kava. Iki šiol pralinksmina pastabos, jog lietuviškos kavos nebūna, nes mūsų šalyje kavamedžiai neauga. Tuomet belieka priminti, kad ir Italijoje jie neauga,“ – pasakoja Vytautas.
Protingos investicijos
Skani kava pritraukė vis daugiau klientų, prireikė didesnės vietos prekybai. Kavą verslininkas pradėjo tiekti restoranams ir kavinėms, tačiau šiai rinkai būdingas nelojalumas paskatino plėsti nuosavą parduotuvių tinklą. Šiandien jau septynias „Šviežia kava“ parduotuves-kavines valdantį Vytautą labiausiai džiugina nežinomybė: „Niekada neesi tikras, ar derlius bus, esi priklausomas nuo klimato kaitos, kainų ir daugelio kitų dalykų, o darbas reikalauja daug keliauti, mokytis užsienio kalbų“.
Naujovių nebijantis įmonės direktorius žvelgia toli į priekį – tai rodo ir sprendimas investuoti į naujausių technologijų, padėsiančių sumažinti įmonės sąnaudas, diegimą. Projekto lėšoms įmonė gavo banko paskolą, už kurią garantavo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).
„Paskolą, už kurią garantiją suteikė INVEGA , skirsime mūsų gamybinio pastato stogui renovuoti ir saulės baterijoms ant jo montuoti. Mūsų tikslas yra iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminti tiek elektros energijos, kiek reikia kavos gaminimui,“ – apie naujas galimybes pasakoja verslininkas.
Kuriama verslui palanki aplinka
Pasak, Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo politikos skyriaus vedėjos R. Krulikauskienės, mažos ir vidutinės įmonės 2011 m. pabaigoje sudarė net 99,8 proc. visų įmonių skaičiaus. Todėl būtina kurti tokio verslo pradžiai ir vystymui palankią aplinką – lengvinti administracinę naštą verslui, atsisakyti perteklinio licencijavimo, keisti verslą kontroliuojančių institucijų darbo principus, įsteigti patrauklesnę pradedantiesiems juridinę formą. Taip pat teikti verslininkams reikalingą finansinę bei konsultacinę pagalbą.
„Kiekviena verslo idėja reikalauja startinių lėšų, kurių pradedantysis verslininkas turi ne visada. Jam gali pagelbėti veikiantys verslo finansavimo mechanizmai, tokie kaip subsidijos, paskolos, INVEGA teikiamos garantijos už paskolas, rizikos kapitalo fondai ar verslo angelai, kurie palengvina turimų verslo idėjų realizavimą bei jau veikiančio verslo plėtrą,“ – teigia R. Krulikauskienė.
Domėkitės galimybėmis ir nedelskite
„Kasdien žmonių galvose gimsta puikios verslo idėjos, kurių neretai atsisakoma baiminantis nepakeliamos finansinės naštos. Tokiu atveju verta racionaliai įvertinti naudą, kurią gali atnešti būsimas verslas – tiek pajamas, tiek pasitenkinimą, kurį jausite dirbdami mylimą darbą. Jeigu ateityje regite nemažą sėkmę ir turite ryžto daug dirbti, verta pasidomėti, kokios finansinės paramos priemonės suteiktų verslo pradžiai ar plėtrai reikalingas lėšas ir nedelsiant pradėti veikti,“ – pataria INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka.
Verslininkai, kreipdamiesi į banką ar kitą kredito įstaigą dėl paskolos verslui pradėti ar plėsti, dažnai susiduria su nepatrauklaus ar nepakankamo užstato problema. INVEGA padeda išspręsti šią problemą, garantuodama pirmos paskolos dalies grąžinimą kredito įstaigai iki 80 proc. paskolos sumos.
Individualioms garantijoms teikti įsteigtas Garantijų fondas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
