Tyrimai su pelėmis parodė – kuo dažniau būsimos motinos organizmas kontaktavo su sperma, tuo didesnis buvo T ląstelių (arba T limfocitų lygis). Būtent dėl šių ląstelių moters organizmas neatmeta vaisiaus.
Taigi galima teigti, kad barjerinė kontracepcija arba atsitiktiniai ryšiai kelia moteriai ir vaikui problemų riziką.
Čia veikia toks pat principas, kaip ir transplantuojant organus. Vaisius – svetimas audinys, devynis mėnesius besivystantis moters kūne. Tam reikia stipraus imuniteto.
Viena vertus, kontaktas su tėvo sperma ruošia moters organizmą, kad jis atpažintų unikalų imunologinį vyro ženklą (pagrindinis histosuderinamumo principas). Kita vertus, sukuriama mažiau agresyvi imuniniu požiūriu aplinka, tinkama išnešioti vaisių.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (78)