„Šiandien galime pasidžiaugti, kad turme Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir vis daugiau moterų ryžtasi kreiptis į policiją, priimti specializuotos pagalbos centrų pagalbą ir spręsti sudėtingas šeimos problemas. Tačiau kaip rodo praktika, ypač jei nėra fizinio smurto, o dominuoja psichologinis smurtas, moterys nesikreipia pagalbos“, – sako Pagalbos moterims linijos koordinatorė Aušrinė Krikščionaitienė.
Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad skriaudžiama moteris, visada gali išeiti, pasitraukti nuo skriaudėjo. Tačiau daugeliui moterų, jų partneriai, nuolat grasina jas surasti ir nužudyti, jei jos išeis iš namų. Jie grasina nužudyti vaikus arba nusižudyti patys. Moterys tiki šiais grasinimais ir tai suprantama, nes kaip rodo statistika, pats pavojingiausias laikas yra tada, kai moteris palieka namus arba ruošiasi tai padaryti. Šiuo metu daugiausiai žmogžudysčių įvyksta buityje. Baimė - tai stipriausias faktorius, kuris neleidžia moteriai ryžtingai spręsti šeimos problemų.
Tačiau yra ir kitų priežasčių, dėl kurių moterys nepalieka smurtaujančių partnerių - dažnai juos sieja intymūs-prisirišimo jausmai, bendri vaikai, buitis, turtas. Smurtaujantys partneriai dažnai patys nesusigaudo savyje, nemoka atpažinti savo agresyvių impulsų. Kai kurie smurtauja ne visą laiką, o po kiekvieno įvykio atsiprašinėja ir žada pasikeisti. Esant tokiems santykiams moterys yra linkusios prisiminti gerąjį laikotarpį ir pamiršti arba sumenkinti blogąjį. Kai smurtą stiprina alkoholis, narkotikai ar sveikatos problemos, moterys dažnai tiki, kad smurtas liautųsi, jeigu jos pajėgtų išspręsti šias problemas.
Vis daugiau moterų sugeba nutraukti santykius su smurtaujančiais partneriais. Tačiau tai susiję su nemažomis išlaidomis ir praradimais - ekonominio saugumo, namų ir turto, pažįstamos aplinkos. Tai nėra lengvi sprendimai. Todėl nenuostabu, kad dauguma moterų kelis kartus išeina ir sugrįžta pas smurtautoją su viltimi arba iš baimės. Imtis pokyčių dar sunkiau, kai moteris yra ekonomiškai priklausoma, neturi darbo, kai gali tikėtis tik minimalios algos ar socialinės pašalpos. Lietuvoje vienišai moteriai su vaikais beveik neįmanoma susirasti būsto.
Pagalbos moterims linija nuolat sulaukia tokių skambučių. Štai vienas iš jų.
Paskambinusi moteris buvo pasimetusi, nežinojo nuo ko pradėti pokalbį. Tikslinosi, ar tai anonimiška ir konfidencialu. Po truputį moteris ėmė pasakoti, ką ji išgyvena ir bandė sudėlioti savo gyvenimo istoriją. Prieš kelias dienas jos vyras bandė nusižudyti, nes ji norėjo jį palikti. Moteris dabar nežino, kaip jai elgtis, jai baisu, kad vyras gali vėl bandyti nusižudyti, jei ji nuspręs skirtis. Ją drasko prieštaringi jausmai, galvoje viskas maišosi. Šeimoje gyvena daugiau nei dešimt metų. Kartu su vyru augina tris vaikus. Teigė, jog visiems aplinkiniams jie atrodo labai graži šeima. Tačiau dar pirmagimiui esant mažam, vyras pradėjo smurtauti.
Moteris labai detaliai pasakojo apie kiekvieną skaudų gyvenimo įvykį, balsas buvo verksmingas, stiprūs pasimetimo ir gėdos jausmai. Pasakojo, kad vyras dažnai pavyduliauja, kelia scenas, įtarinėja ją neištikimybe, ją sumuša, tačiau po kiekvieno pykčio protrūkio atsiprašinėja. Moteris pradėjo visko bijoti – bijojo pavėluoti, bijojo pasakyti ne tai, ką jis nori išgirsti, bijojo bendrauti su kitais žmonėmis.
Prieš porą metų netikėtai mirė moters tėvas ir kažkas jos viduje apsivertė. Iki tol jai nerūpėjo kaip ji pati jaučiasi, tačiau tada suvokė, kad negyvena savo gyvenimo, kad sau ji yra niekas. Prasidėjo pokyčiai – atsirado mėgstama veikla, ji daugiau pradėjo rūpintis savo išvaizda. Tuo metu atsirado jausmas, kad gyvenimas pagaliau įgauna spalvų, atsirado tikėjimas, kad viskas susitvarkys. Deja, vieną dieną sužinojo, kad jos vyras smurtauja prieš vaikus. Ji verkė ir prašė, kad taip nebesielgtų, tačiau vyras neklausė. Ji vėl tapo jo įtūžio auka. Galiausiai moteris nusprendė vyrą palikti, kad nereiktų kentėti jai ir vaikams. Po to sekė vyro bandymas nusižudyti, ji vos spėjo ištraukti jį iš kilpos.
Pokalbio gale moteris nusiramino, pažvelgė į savo gyvenimą iš šalies, suprato, kad tampa tarpusavio santykių įkaite, apsisprendė ieškoti specialistų pagalbos.
Pagalbos moterims linija teikia emocinę paramą moterims, kurios savo gyvenime susiduria su įvairiais sunkumais ir skaudžiais išgyvenimais. Pagrindinis Pagalbos moterims linijos tikslas suteikti emocinę paramą tuo metu, kada moteriai jos labiausiai reikia, padedant įveikti psichologinę krizę, informuojant apie kitas pagalbos galimybes.
Tuo tikslu nuo spalio mėnesio Pagalbos moterims linija prailgino darbo laiką savaitgaliais ir švenčių dienomis. Šiuo metu emocinė parama teikiama: nemokamu telefonu 8 800 66366 kasdien nuo 10.00 iki 21.00 val. ir internetu: pagalba@moteriai.lt. Į laiškus atsakoma per tris dienas.
2011 m. Pagalbos moterims linija atsiliepė į 10825 pagalbos skambučius ir atsakė į 222 elektroninius laiškus. Laiškų sulaukiame ir iš užsienyje gyvenančių lietuvių.
Pagalbos moterims linijos veiklą organizuoja dvi organicazijos: asociacija Kauno moterų linija ir VŠĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras.
