Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus nuomone, tokie laiškai – žiniasklaidos verslo gėda ir tragedija.

Mėnesinio žurnalo „Transportas“ direktoriaus A. Aušros laiško sulaukė susisiekimo ministro E. Masiulio patarėjas Martynas Čerkauskas. Laiške rašoma, kad 4 metus ministras E. Masiulis buvo nemokamai reklamuojamas daugelyje periodinių leidinių, radijo ir TV programų. Kaip teigiama laiške, tai jam padėjo išlikti politikoje bei būti išrinktam į Seimą.

„Klausimas 1. Ar nusipelnė kokie nors leidiniai, redakcijos, leidėjai, redaktoriai bei žurnalistai Susisiekimo ministerijos dėmesio šiuo klausimu? Klausimas 2. Kai kurie leidiniai, palaikydami toleranciją ministrui E. Masiuliui, stengėsi nekreipti ir nekritikuoti ministro dėl jo galimų nepadarytų arba blogai atliktų darbų. Kaip šiuo klausimu ruošiasi atsidėkoti ministras E. Masiulis?“, – laiške klausia A. Aušra.

Laiško pabaigoje pastebima, kad buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius E. Gentvilas, palikdamas savo postą, „niekaip neatsidėkojo spaudos atstovams dėl tolerancijos bei suteiktos nemokamos reklamos jo atžvilgiu“. „Tai spauda įvertino ir, mano galva, ir toliau vertins. Kokie būtų Jūsų pastebėjimai ar samprotavimai šiais mano iškeltais klausimais?“, – klausia A. Aušra.

M.Čerkauskas: tai primityviausias ir įžūliausias bandymas šantažuoti

„Galbūt aš kažko nesupratau, bet šį laišką laikau pačiu primityviausiu ir įžūliausiu bandymu pašantažuoti ir gauti pinigų iš valstybės institucijos. Per 2,5 metų, kai dirbu čia, tai yra pirmas toks rimtas atvejis“, – DELFI sakė M. Čerkauskas.

M. Čerkauskas pasakojo ir anksčiau turėdavęs kontaktų su šiuo ir kitų panašių žurnalų leidėjais, tačiau jie elgdavosi kukliau – siūlydavosi „bendradarbiauti“, rašyti publikacijas. Jis sako tokiais atvejais visada paaiškindavęs, kad bet kokias paslaugas ministerija gali pirkti tik viešųjų pirkimų būdu, bet šiuo metu tokių nereikia.

„Galbūt tai irgi yra sutapimas, tačiau po keleto neigiamų mano atsakymų, žurnale „Transportas“ pasirodydavo vienpusiškos, neargumentuotos neigiamos publikacijos, kuriose ministerijai net nebūdavo suteikiama galimybė išdėstyti savo nuomonę ir argumentus, kas, mano manymu, yra netoleruotina etiškoje žiniasklaidoje. Mes visada atsakome į neigiamus ir teigiamus žurnalistų klausimus, analizuojame ir įvertiname argumentuotą kritiką“, – aiškina M. Čerkauskas.

Jo teigimu, ministerija žurnalo neišsigąs.

„Laiške paminėtas konkretus E. Gentvilo atvejis, kad jis paliko pareigas „neatsidėkojęs“ ir dabar už tai bus „įvertintas“, mano galva, konkrečiai įrodo, kad „Transporto“ leidėjai turi neskaidrių ir nedorų ketinimų. Mes nenusiteikę jiems už nieką „atsidėkoti“. Normalioje šalyje normali žiniasklaida privalo nušviesti teigiamus ir neigiamus valstybės institucijų darbus. Tegu rašo kokius nori straipsnius. Mes nesijaučiame nieko blogo padarę ar juo labiau skolingi“, – kalbėjo M. Čerkauskas.

Ministro patarėjo manymu, pagrindinė problema šiuo atveju yra ta, kad Lietuvoje yra leidinių, kurie normaliomis rinkos sąlygomis būtų jau seniai bankrutavę – jie niekam nereikalingi. Pasak M. Čerkausko, minėti leidiniai iki 2009 m. labai gerai gyveno iš valstybės įmonių ir įstaigų užsakymų. Prasidėjus krizei, jiems išgyventi darėsi vis sunkiau. „Todėl pastarąjį laišką aš suprantu kaip paskutinę progą ir bandymą kažką užsidirbti. Gal kažkas išsigąs ir kažką duos“, – svarsto M. Čerkauskas.

„Transporto“ direktorius: tenorėjau išgirsti „ačiū“

„Ar tame laiške pinigų buvo prašoma? Ar jame kalbama apie pinigus? Čia reikėtų M. Čerkausko klausti – jeigu jis sugalvojo, kad tai pinigai, jūs irgi sugalvojote, kad tai pinigai, aš jūsų nuomonės nei pakeisti, nei uždrausti negaliu“, – į DELFI klausimą apie laišką reagavo „Transporto“ direktorius A. Aušra. Jis užsiminė, kad jei publikacija pasirodys, gali kreiptis į teismą „dėl nesąmoningos informacijos platinimo“.

A. Aušra taip pat stebėjosi, kad ministro patarėjas į laišką nieko neatsakė. „Aš galėčiau teigti, kad M. Čerkauskas paprasčiausiai arba intrigantas, nes galbūt nori pasinaudoti spauda ir tuo pačiu dar kartelį nueidamas nuo politikos, būdamas politinio pasitikėjimo tarnautojas, nori paskutinį kartą pasireklamuoti. Tik tiek – o visa kita, kas parašyta, ten ir parašyta“, – sakė „Transporto“ direktorius.

A. Aušra tikino, kad laišką rašė tikėdamasis iš E. Gentvilo sulaukti „padėkos“. „E. Gentvilas galėjo pasakyti bent jau „ačiū“ žurnalistams, kada taip gražiai papasakojo apie savo darbus, apie galimas grėsmes jo ir direkcijos, uosto atžvilgiu. Paprasčiausiai kada organizuojama spaudos konferencija, jis tuo pasinaudoja kaip instrumentu, kaip nemokama reklama. Jis pabandė pateikti kažkokią informaciją, faktus, gal viskas įdomu ir gerai, bet, pavyzdžiui, šiuo atveju prabuvęs generaliniu direktoriumi trejus su puse metų, bent jau būtų pasakęs ačiū visiems žurnalistams, leidėjams arba visuomenei“, – ką reiškia jo laiškas M. Čerkauskui, aiškino A. Aušra.

„Garsiai pasakyto „ačiū“ jis tikėjosi ir iš susisiekimo ministro E. Masiulio. A. Aušros tvirtinimu, „Transportas“, rašantis apie transporto sektorių, per ketverius metus iš ministerijos nesulaukė „nė vieno padėkos žodžio“.

D.Radzevičius: tai išsigimusi ir išpaikinta žiniasklaida

Dainius Radzevičius
Išsigimusi, išpaikinta, „ant adatos“ pasodinta žiniasklaida. Taip „Transporto“ direktoriaus laišką įvertino Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Mano vertinimu, tai išsigimusi, išpaikinta ir „ant adatos“ pasodinta žiniasklaida, kuri už dyką išduoda savo pačios nustatytus profesionalumo ir etikos principus tik dėl to, jog tikisi ateityje būti pamaloninta kokio nors ministro ar kito veikėjo. Tokie laiškai ir tokie tekstai – žiniasklaidos verslo gėda ir tragedija. Labai noriu, kad tai taptų vieša ir tokio leidinio skaitytojams, prenumeratoriams ir reklamos užsakovams“, – situaciją komentavo D. Radzevičius.

Jis pridūrė, kad niekada su tokiu leidiniu nenorėtų turėti reikalų nei kaip žurnalistas, nei kaip skaitytojas, nei kaip klientas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (248)