„Bandymų sukčiauti ypač padaugėja šaltuoju ir tamsuoju metų sezonu, kai anksčiau sutemsta, nes dauguma bandymų imituoti avarijas vykdoma tamsiu paros metu. Taip pat sukčiai ypač suaktyvėja prieš didesnes šventes, kai į Lietuvą aplankyti artimųjų grįžta užsienyje „patirties“ įgavę tautiečiai. Patrauklus metas imituoti avarijas – Vėlinės, kai keliuose daugiau mažesnę patirtį turinčių vairuotojų, intensyvesnis eismas“, - sako Marijus Raliūga, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.
Pastaraisiais metais „Lietuvos draudimas“ užfiksavo keletą organizuotų sukčiavimo tendencijų: iš Švedijos į Lietuvą buvo gabenami pardavimui nepatrauklūs naudoti taksi automobiliai, o iš Prancūzijos vežamos prabangios, bet problemų turinčios mašinos. Abiem atvejais Lietuvoje su šiais automobiliais buvo imituojamos avarijos, siekiant gauti draudimo išmoką. Kita tendencija – Lietuvoje organizuojamas labai prastos būklės automobilių supirkimas neva į metalo laužą, tačiau jie panaudojami kitų brangių automobilių tyčiniam daužymui. Po tokios „avarijos“ brangus automobilis nurašomas į metalo laužą.
Bendrovės duomenimis, 40% visų sukčiavimų sudaro eismo įvykio aplinkybių klastojimas, dar 19 % - bandymai „susitarti” jau po avarijos. Apsukrūs vairuotojai, neturintys privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir sukėlę autoįvykį įkalba kitą, dažniausiai nekaltą, avarijoje dalyvaujančią pusę, pavėlinti eismo įvykio laiką deklaracijoje, o per tą laiką skuba apsidrausti automobilį.
„Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad nukentėjusiajam avarijoje nuostoliai visais atvejais atlyginami, tai padaro arba draudikai, arba, jei avarijos kaltininkas yra neapsidraudęs, nuostolius nukentėjusiajam atlygina transporto priemonių draudikų biuras. Todėl nepasiduokite įkalbinėjimams, kad jei sutiksite dalyvauti klastojant įvykio aplinkybes ir kaltininkas apsidraus po įvykio, tik tuo atveju bus padengti jūsų nuostoliai. Tai netiesa“, - perspėja M. Raliūga.
Draudikams išsiaiškinus nesąžiningus vairuotojus, dažniausiai tokie piliečiai patys atsisako draudimo išmokos, pripažįsta savo kaltę ir gailisi, tačiau tokie bandymai sukčiauti nesąžiningiems piliečiams atsiliepia ateityje: kaltininko draudimo rizikos grupė pasikeičia jo nenaudai, dėl ko kitais metais jam teks mokėti didesnę draudimo įmoką. Taip pat rizikos grupė pasikeičia ir į šią aferą įtrauktiems kitiems vairuotojams.
Apie 14% sukčiavimo atvejų yra susiję su automobilių vagystėmis. Draudikai sulaukia pranešimų apie tariamai pavogtą automobilį, o iš tikrųjų savininkas pats iš savęs „pavagia“ automobilį – tai yra, jį paslepia, kad gautų draudimo išmoką.
Didžiausia šiemet išmoka, kurią buvo bandoma apgaule gauti iš „Lietuvos draudimo“ siekė 200 tūkstančių litų, draudikams buvo pranešta apie tariamai pavogtą prabangų automobilį.
„Nuolat susiduriame su bandymais deklaracijose nurodyti žalas, kurios iš tiesų visai nesusiję su deklaruojamu įvykiu, pavyzdžiui, pažeista tokia automobilio dalis, kuris deklaruojamos avarijos metu iš viso negalėjo nukentėti, klastojamos įvykio aplinkybės, „suvaidinamos“ senų ar techniškai netvarkingų automobilių avarijos. Atsiranda vienas kitas „serijinis pakišinėtojas“, daugiausiai provokuojantis avarijas žiedinėse ar problematiškose sankryžose“, – komentuoja M. Raliūga.
Pasak draudimo rinkos ekspertų, imituojamų avarijų ir sukčiavimų skaičius auga visame pasaulyje, kur susiduriama su ekonominio nuosmukio padariniais. Pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų „Koalicija prieš sukčiavimus draudimo srityje“ („Coalition Against Insurance Fraud“, CAIF) teigia, kad sukčiavimai tapo antru pagal dažnumą ekonominiu nusikaltimu šalyje, kasmet vien ne gyvybės draudimo srityje atnešančiu beveik 81 mlrd. litų (30 mlrd. JAV dolerių) nuostolių ir pabranginančiu draudimo sutartis 10 procentų. Transporto draudimo srityje sukčiavimo atvejų skaičius per krizę Jungtinėse Amerikos Valstijose išaugo 7 procentais.
