Bet niekas iš nieko neatsiranda. Prisipirkau vilnos ir susiorganizavau visus reikalingus priedus – muilą, „burbulinę“ plėvelę, storesnę plėvelę iškarpoms, bambukines žaliuzes, klijuotę ir rankšluostį.
Taigi pirmiausia nusipiešiau įsivaizduojamos eglutės formą ir padidinau ją dvigubai, nes vilna veldamasi maždaug tiek traukiasi. Oho, veiksmas vyks per visą stalą!
Pirmiausia ant stalo pasitiesiau klijuotę. Ant klijuotės – didelį rankšluostį. Ant rankšluosčio – burbulinę plėvelę. Ant plėvelės paguldžiau formą ir ant jos gražiais sluoksniais klojau vilną, šiek tiek užleisdama ant krašto. Baigus kloti vilną, ant viršaus atsargiai patiesiau tinklelį, o tiksliau – seną užuolaidą.
Vonelėje pasiruošiau muilo tirpalo ir su kempine drėkinu visą plotą, kad gerai peršlaptų vilna. Jai peršlapus, tryniau su ranka, kad vilna veltųsi.
Kai apsivėlė, nuėmiau tinklelį ir vilną su visa forma apverčiau ant kitos pusės.
Dabar atsargiai užlanksčiau kraštus ir pradėjau kloti vilną iš kitos pusės.
Užklojusi pakartojau visą procedūrą – užklojau tinkleliu ir vėliau. Šonus kaitaliojau, apversdama tai ant vieno, tai ant kito. Kai atrodė, kad jau vilna gerai sukibusi, pasitiesiau bambukinę užuolaidą, ant jos dėjau plėvelę ir tada – eglutę. Susukau į ritinėlį ir kočiojau. Šio proceso nuotraukose nėra, nes virtuvė skendėjo putose, o man jau nebebuvo noro kas minutę bėgti plautis rankų, sausai šluostytis ir fotografuoti. Kočiojau įsiręžusi, keisdama eglutės padėtį.
Kai vilna jau buvo tikrai tvirtai sukibusi, tiesiog minkiau ją suvoliojusi į gniutulą muilo putose, vis patikrindama formą.
Kad ta forma nedingtų ir neatsirastų nereikalingų „kantų“, vis juos patrindavau.
Žodžiu, taip eglutę kankinant, ji gerokai susitraukė. Forma nebuvo visai ta, kokią įsivaizdavau ją piešdama, bet… tai mano pirma velta eglutė.
Taigi savo kūrinį praskalavau ir lengvai nugręžiau. Pakoregavau formą, suradau pagalį (tiko šluotos kotas kol kas) ir padžioviau. O paskui pasimatavom – na ką gi – elnias Rudolfas liko patenkintas. Dabar belieka ją papuošti. O kaip - kiekvieno skonio reikalas.
Linkiu ir Jums šiltų ir kvepiančių Kalėdų! Jūratė
