Tiek SEB banko, tiek ir VšĮ „Versli Lietuva“ atstovai tikino, kad be verslo plano sukurti sėkmingą verslą yra labai sunku. Planas reikalingas, nes nusako būsimos įmonės koncepciją – apibrėžia, kaip įgyvendinti pradinę idėją. Taip pat jis atskleidžia verslo perspektyvas ir alternatyvas, leidžia numatyti, kiek lėšų reiks įgyvendinant pradinį sumanymą. Nemažiau svarbi aplinkybė – verslo planas parodo spragas, kurias iš pat pradžių be vargo galima įveikti.
Specialistų teigimu, pasitaiko atvejų, kad sėkmingos įmonės sukuriamos ir be verslo plano, tačiau, jų nuomone, tai yra daugiau išimtiniai atvejai.
Verta apsvarstyti ir netikėčiausius scenarijus
„Pirmiausia pats verslininkas, suguldęs savo verslo idėją, juodu ant balto gali aiškiau pamatyti savo sumanymą, jo trūkumus ir privalumus, verslo eigą. Į verslo planą taip pat reiktų žiūrėti ir kaip į komunikacijos priemonę, pavyzdžiui, jeigu reikalingas finansavimas ir einama pas partnerius, žmogus su verslo planu visada atrodo geriau pasiruošęs, solidžiau ir savo idėją jam lengviau parduoti, argumentuoti prielaidas ir ateities rezultatus“, - DELFI kalbėjo SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika, pridūręs, kad kuriant net ir mažą įmonę parengti verslo planą yra naudinga.
Bankui svarstant, ar būsimam verslininkui suteikti paskolą, pašnekovo žodžiais, gerai parengtas verslo planas yra labai svarbus. V. Doveikos nuomone, tai rodiklis, pranešantis, kad pradedantis verslininkas įmonės kūrimui ruošėsi atsakingai, įvairiapusiškai įvertino situaciją, pasvėrė galimą sėkmę ir riziką.
„Bankui svarbu matyti verslininko tikslus, paskaičiavimus ir ekonominę projekto naudą. Kartais pasitaiko atvejų, kai žmogus ateina su gera verslo idėja, bet neturi plano. Tuomet rekomenduojame jam sugrįžti pas mus jį parengus. Tada ir pokalbis vyksta konstruktyviau, lengviau vieniems kitus suprasti – ir rezultatai būna efektyvesni“, - sakė SEB banko viceprezidentas.
Jo manymu, nėra vienos pačios geriausios verslo plano rengimo formos. Vis dėl to svarbiausias kriterijus – aiškumas ir paprastumas. Plane privalo atsispindėti konkrečiai apibrėžti verslininko tikslai – ko ir kokiomis priemonėmis jis siekia. Pasak V. Doveikos, verslo planas neturėtų virsti rašinėliu. Esą kiekvienas žodis turi būti pasvertas ir pagrįstas.
Bene svarbiausia plano dalis, SEB banko viceprezidento teigimu, - finansai ir jų prognozės. Šioje dalyje turėtų būti atskleistas investicijų atsipirkimas ilguoju laikotarpiu, numatant ekonomikos ir rinkos pokyčius, pavyzdžiui, mokesčių augimas, produkto savikainos didėjimas, verslo plėtros galimybės.
Esą būtina apibrėžti, kaip gali keistis konkreti rinka ir kaip į pasikeitimus turėtų reaguoti įmonė. „Nereikia bijoti apgalvoti įvairius, galbūt net iš pirmo žvilgsnio nerealius, scenarijus. Kuo daugiau galimų scenarijų bus apgalvota, tuo lengviau bus reaguoti į galimus pokyčius ir verslininkas jausis stipresnis“, - dėstė V. Doveika.
Investuotojų rožinis verslo planas neįtikins
VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius taip pat teigė, kad verslo planas reikalingas bet kokio tipo ir dydžio įmonei. Maža to, jis atkreipė dėmesį, kad šis gali būti skirtas ir vidiniam naudojimui įmonėje.
Kita vertus, pašnekovo žodžiais tariant, smulkiajam verslininkui nėra būtina rengti didelės apimties, ypatingai detalaus, skirto ilgam laikotarpiui, verslo plano. Atsižvelgus į įmonės poreikius, galima apsiriboti kelių puslapių verslo vizijos analize.
Ar verslo planas svarbus privatiems investuotojams? D. Varkulevičiaus nuomone, jis yra kone patogiausia priemonė, leidžianti verslo idėją pristatyti potencialiems investuotojams. Patrauklus verslo planas, nurodantis, kad būsima veikla pagrįsta ir ją gali lydėti sėkmė, gali pritraukti investuotojus ir kreditorius.
„Tačiau nereikėtų tenkintis vien savo idėjos aprašymu, kad ir kokia geniali ji būtų. Į verslo planą žiūrėkite kaip į prekę, kurią norite parduoti investuotojui. Investuotojai nėra naivūs, todėl vien rožinėmis spalvomis nupieštas ateities vaizdas tikrai jų neįtikins. Jiems svarbu, ar aiškiai įsivaizduojate rinką, ar žinote, kaip pritraukti klientus, kokie yra jūsų produkto ar paslaugos esami ir potencialūs konkurentai, kokios yra rizikos ir galimos prevencinės priemonės, kurių imsitės, koks atsiperkamumas. Kitaip sakant, jiems svarbu viskas, kas svarbu ir jums“, - pasakojo pašnekovas.
Verslo planas, rengiamas norint steigti naują įmonę, atrodys visai kitaip nei kompanijos, plečiančios savo veiklą arba norinčios gauti paskolą iš banko. Tuo įsitikinęs D. Varkulevičius pažymėjo, kad svarbu, jog šis būtų lengvai suprantamas, nes dažniausiai jis būna analizuojamas nedalyvaujant autoriui, kuris galėtų atsakyti į iškilusius klausimus.
Kita svarbi taisyklė – verslo planas privalo būti vientisas. Atskiros jo dalys negali būti pernelyg viena nuo kitos nutolusios. Taip pat nereikėtų užmiršti ir techninės pusės – privaloma vadovautis raštvedybos taisyklėmis.
„Dažniausiai pasitaikančios klaidos – nerealių tikslų iškėlimas, subjektyvų problemų vertinimas, rinkos poreikių neįvertinimas, nepakankamai griežtas sąnaudų – išlaidų įvertinimas. Siekiant sumažinti arba išvengti šių klaidų rekomenduojama veiklą suskirstyti etapais, parengti darbų atlikimo grafikus, kiekvienam laikotarpiui nustatyti tam tikrus prioritetus“, - patarė D. Varkulevičius.
Taip pat, jo nuomone, jei kyla klausimų, verta pasikonsultuoti su profesionalais, nepriklausomais ekspertais. Nepakenks verslo planą parodyti ir artimiesiems. Požiūris iš šalies gali atskleisti kritines idėjos vietas ir padėti rasti alternatyvius sprendimus.
