O neteisėtu praturtėjimu įtariamas viceministras Stanislovas Šriūbėnas G. Kazlausko komandoje lieka iki kadencijos pabaigos.

Vietoj atleidimo – pabarimas

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) direktorių R. Vygantą siūlė atleisti iš pareigų – tai griežčiausiais ir labai retas etikos sargų verdiktas. Į jį G. Kazlauskas atsižvelgė minimaliai, skirdamas pavaldiniui griežtą papeikimą.

„Ministras pasirašė įsakymą, kuriuo R. Vygantui skirtas griežtas papeikimas. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į faktą, kad komisijos nariai, siūlydami galimą nuobaudą R. Vygantui, nebuvo vieningi dėl jos griežtumo. Atsižvelgta ir į tai, kad šiuo metu RAAD vadovas neturi galiojančių drausminių nuobaudų“, - DELFI teigė aplinkos ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Rūpėjo ne tik sūnus

VTEK išvadoje dėl R. Vyganto nurodoma, kad jo atlikti veiksmai buvo susiję ne tik su valdininko sūnaus Mindaugo Vyganto bendrove „Krisminda“.

Pavyzdžiui, nustatyta, kad 2006 m. R. Vygantas Utenos RAAD referente priėmė priėmė dirbti savo svainio sutuoktinę Audronę Lauciuvienę, o 2009 ir 2011 m. asmeniškai tvirtino jos darbu sutarties pakeitimus. VTEK išvadoje pateikiamais duomenimis, Utenos RAAD taip pat dirba jo svainis Leonas Laucius, o R. Vygantas esą sprendė dėl abiejų sutuoktinių atostogų ir pan.

VTEK taip pat nustatė, kad R. Vygantas priiminėjo sprendimus, susijusius su „Ūrus ir ko“, kai šioje bendrovėje dar dirbo jo sūnus. Vėliau, kai sūnus iš šios įmonės išėjo, R. Vygantas pasirašinėjo raštus, nukreiptus prieš šią įmonę, skirtus teismui ar teisėsaugai. Be to, R. Vygantas taip pat tvirtino sprendimus, susijusius su savo žmonos darbovietėmis – bendrovėmis „Utenos antrinis popierius“ bei „Žalvaris“.

Etikos sargai atkreipė dėmesį ir į tai, kad po sūnaus išėjimo iš „Ūrus ir Ko“, R. Vyganto pavaldiniai gerokai dažniau lankėsi šioje bendrovėje. Vieno patikrinimo atveju, VTEK teigimu, Utenos RAAD darbuotojai, krėsdami buvusios viršininko sūnaus darbovietės centrinį padalinį Vilniuje, viršijo įgaliojimus.

Tuo tarpu R. Vyganto sūnaus bendrovei „Krisminda“ ėjosi kaip iš pypkės. VTEK nustatė, kad šiai bendrovei Utenos RAAD pažeidžiant įstatymus išdavė taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. VTEK pažymi, kad šį leidimą išdavę darbuotojai pavaldūs R. Vygantui.

Beje, priešingai nei „Ūrus ir Ko“, „Krisminda“ nuo 2010 m. balandžio 22 d. iki 2012 m. gegužės 1 d., Utenos RAAD nebuvo tikrinta nė sykio.

Prie viso to VTEK prideda faktą, kad R. Vygantas kreipėsi į aplinkos ministrą G. Kazlauską ir viceministrą Aleksandrą Spruogį, reikalaudamas pakeisti „Krismindos“ atžvilgiu priimtus sūnaus verslui nepalankius sprendimus.

VTEK sprendime taip pat nurodoma, kad R. Vygantas, nepaisant su jo darbu tiesiogiai susijusios svainio, jo žmonos, savo sūnaus ir sutuoktinės veiklos, nė sykio nenusišalinęs nuo klausimų, susijusių su galimu interesų konfliktu, sprendimo.

Etikos sargų nuomone, R. Vygantas interesus painiojo tiek rašydamas raštus dėl sūnaus bendrovės, tiek tvirtindamas RAAD veiksmus žmonos darboviečių atžvilgiu, tiek spręsdamas sau pavaldžių svainio ir jo žmonos darbo klausimus. Gerokai padažnėjusius patikrinimus „Ūrus ir Ko“, kuri apskundė R. Vygantą etikos sargams, o jo sūnų – teisėsaugai, VTEK taip pat laiko interesų konflikto išdava. Etikos sargai pabrėžia, kad aplinkosaugininkų vadas negalėjo objektyviai spręsti klausimų, susijusių su šia įmone.

Tyrimas dėl neteisėto S.Šriūbėno praturtėjimo ministro neįtikino

Kaip DELFI jau skelbė, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) baigė išplėstinį mokestinį patikrinimą S. Šriūbėno atžvilgiu. Po šio patikrinimo VMI, DELFI duomenimis, kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, o ši viceministro atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto praturtėjimo. DELFI žiniomis, VMI suabejojo, ar teisėtai S. Šriūbėnas įgijo turto už maždaug pusę milijono litų.

Tačiau dėl pavaldinio galimai neteisėto praturtėjimo atliekamas ikiteisminis tyrimas G. Kazlausko neįtikino.

„Ikiteisminio tyrimo pradėjimas dar nereiškia, kad asmuo yra kaltas. Asmens kaltę nustato tik teismas. Šiuo atveju teismo sprendimo nėra, ikiteisminio tyrimo išvadų, kuriomis būtų galima remtis – taip pat ne“, - sakė T. Beržinskas.