„Tiny signers“ projekto tikslas buvo visas šalis dalyves supažindinti su girdinčių vaikų ir kūdikių gestų kalba ir jos mokymo(si) metodus susieti su kiekvienos šalies ikimokyklinio ugdymo programa, pasidalinti patirtimi ir vieniems iš kitų pasisemti idėjų, kaip kuo smagiau gestų kalbą įtraukti į ugdymo procesą. Žinoma, pirmiausia reikėjo išsiaiškinti, kam girdintiems vaikams reikalinga gestų kalba.

Prieš 30 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėjus gestų kalbą vartoti su girdinčiais vaikais, buvo siekiama dar nekalbantiems kūdikiams sudaryti galimybę išreikšti savo norus, poreikius ir mintis. Pastebėta, kad kurčiųjų tėvų girdintys ar kurti vaikai su tėvais gestais ima bendrauti 8-10 mėnesį, tuo tarpu girdinčių tėvų girdintys vaikai turi paaugti iki vienerių – dviejų metų.

Jei metų vaikas taria 10 žodžių (ar skiemenų, kuriems mes priskiriame žodį) – tai yra daug, o rankomis jis gali parodyti dar apie 60 gestų. Iš viso vaiko žodynas jau bus nei daug, nei mažai – 70 žodžių, kuriuos puikiai supranta tėvai ir ugdytojai. Tai yra stipri paskata tėvams patiems išmokti rodyti gestus ir taip bendrauti su savo mažyliais, kol jie nekalba.

Susidaro įspūdis, kad girdintiesiems vaikams gestai reikalingi tik tol, kol jie pradeda kalbėti, tačiau tyrimai rodo, kad gestai puikiai dera ir vėlesniame vaikų ugdymo procese. Pavyzdžiui, dvejų metų vaikai mokosi gestais išreikšti savo emocijas, ketverių metų vaikai vartoja gestus susipažindami su raidėmis ir besimokydami skaityti.

Gestų rodymas neeikvoja tėvų ar pedagogų brangaus laiko, bet suteikia galimybę linksmai leisti laiką su vaikais. Todėl jie vis labiau tampa populiarūs ir noriai vartojami tiek namuose, tiek darželiuose.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)