Pakoregavus Pensijų sistemos reformos ir Pensijų kaupimo įstatymus nuo kitų metų pasirašantieji naujas pensijų kaupimo sutartis turės žaisti pagal naujas taisykles, o jau esantys dalyviai galės rinktis iš trijų variantų.
Jau turintys pensijų kaupimo sutartis gyventojai bus kviečiami nuo kitų metų balandžio iki rugsėjo mėnesio pasirinkti, ar nori ir toliau savo lėšomis padidinę įmokas kaupti pensiją privačiuose fonduose, ar grįžti tik prie „sodrinės“ pensijos. Prašymų neužpildę gyventojai automatiškai liks senoje sistemoje, galiojančioje iki 2013 m. pradžios.
„Visi pensijų kaupimo dalyviai, kurie iki 2013 m. pasirašė sutartis, automatiškai lieka toje pačioje sistemoje kaip ir dabar, bet per 2013 m. nuo balandžio iki rugsėjo jie gali kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir parašyti arba prašymą mokėti papildomą įmoką savo lėšomis, ir gauti iš valstybės subsidiją nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), arba atsisakyti pervedimų į pensijų fondą ir likti tiktai „Sodroje“, - pakeitimus aiškino Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė. - Neparašęs jokio prašymo žmogus automatiškai liks dabartinėje sistemoje. Jei jį tenkina taip, kaip yra dabar, niekur kreiptis nereikia“.
Nauja pensijų kaupimo sistema, prie kurios, parodę norą, galės prisijungti jau turintys pensijų kaupimo sutartis, vadinama „2+2+2” metodu. Pagal jį „Sodros“ įmokos palaipsniui fondams didėja taip: nuo 2014 m. - 2 proc. „Sodros“ įmokos, 1 proc. nuo savo atlyginimo ir 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) iš valstybės biudžeto kaip skatinamoji įmoka; nuo 2016 m. - 2 proc. „Sodros“ įmokos, 2 proc. savo užmokesčio, 2 proc. VDU iš valstybės; nuo 2030 m. - 3,5 proc. iš „Sodros“, 2 proc. nuo asmens atlyginimo ir 2 proc. valstybės skatinamoji įmoka.
„Žmogus turi išreikšti savo valią, kad prisijungtų prie šio modelio. Jei ne, jis lieka prie tų pačių 2 proc. iš „Sodros“, nuo 2020 m. - 3,5 proc.”, - teigė specialistė.
Nuo kitų metų pradžios naujai sudaromos pensijų kaupimo sutartys bus pasirašomos tik pagal naująjį, jau minėtą „2+2+2” modelį.
„Jie ateidami ateina pagal naujas žaidimo taisykles ir arba pasirašo sutartį, arba nepasirašo ir lieka tik „Sodroje“, - paminėjo I. Buškutė.
LLRI:mažiau uždirbantieji negalės skirti papildomo 1 proc.
Lietuvos laisvosios rinkos ekspertė Kaetana Leontjeva tiki, kad Seimo patvirtintos įstatymų pataisos griauna šiuo metu galiojusią pensijų kaupimo sistemą.
„Tai skambiai vadinama reforma, mes pavadintume deforma, nes tai praktiškai iškreipia pensijų kaupimo sistemos esmę“, - teigė pašnekovė.
Pasak jos, šiuo metu „Sodra“ tėra tarpininkas, kuris perduoda žmogaus sumokamą dalį įmokos privatiems pensijų kaupimo fondams: „Dabar padaryti pakeitimai įveda tvarką, kad žmogus turės dar papildomai prisidėti iš savo kišenės kaupimui ir tik tuomet jis gaus subsidiją iš valstybės biudžeto“. K. Leontjeva įsitikinusi, kad ši subsidija ydinga.
„Ji skiriama tik tiems, kas gali kaupti, o tiems, kurie neturės iš ko pridėti to vieno ar dviejų procentų, gresia nesukaupti ateičiai“, - įspėja specialistė.
LLRI atstovė taip pat kėlė klausimą, kaip naujam Seimui pavyks įvykdyti Konstitucinio teismo sprendimą, kai patvirtinti įstatymų pakeitimai.
„Didžiausias klausimas kyla, ką su šiuo priimtu įstatymu darys būsima valdžia. Šių metų birželio mėnesį Konstitucinis teismas nusprendė, Vyriausybei įpareigoti, kad kai baigsis krizė padidinti ir kompensuoti sumažintą pensijų kaupimo įmokos tarifą. Dabar nebeaišku, kaip reikės įgyvendinti teismo nutarimą, nes tiems, kurie galės prisidėti iš savo kišenės, jiems bus skiriama subsidija, bet tiems, kas neturės iš ko prisidėti, niekas nedidės“, - retoriškai klausė pašnekovė.
K. Leontjeva teigia pastebėjusi, kad požiūris į pensijų kaupimo sistemą pasikeitė, kai „Sodra“ susidūrė su finansinėmis problemomis: „Kai „Sodrai“ pasidarė blogai, atsirado didžiuliai deficitai, tai į pervedamas lėšas (privatiems pensijų kaupimo fondams – DELFI) pradėta traktuoti kaip į išlaidas, o ne kad atliekama pervedimo funkcija“.
LLRI atstovė svarstė, kad jei daug žmonių nuspręs grįžti tik prie „sodrinės“ pensijos sistemos, „Sodros“ išlaidos ateityje tik dar labiau augs, nes žmonėms kaupiant pensijas papildomai, „Sodrai“ tenka mokėti mažesnes pensijas.
Mokesčių specialistė ir konsultantė Rūta Bikštytė taip pat naujoje sistemoje mato didėjančius mokesčius, tačiau mano, kad sveikintinas įteisinimas savanoriško pasirinkimo, ar pereiti prie naujos sistemos.
„Bet pasigesčiau to, kad pasirinkimo teisė galėtų būti pririšta prie dabartinės gyventojų situacijos – dirbančių asmenų skaičiaus šeimoje“, - kalbėjo ekspertė.
Pasak specialistės, turėtų būti atsižvelgta ir į įmokos mokėtojo atlyginimą, nes didesnes pajamas gaunančiam asmeniui 1 proc., pavyzdžiui, nėra toks skaudus, kaip 850 Lt gaunančiam asmeniui. R. Bikštytė teigė, kad pensijų reformoje turėtų būti mažai uždirbantiems asmenims didesnė subsidija, kad jie būtų suinteresuoti jungtis prie naujos sistemos.
