Mokymų metu vairuotojams buvo siūloma išbandyti tris pagrindinius ekovairavimo principus: prognozuoti judėjimą eismo sraute ir laikytis didesnio atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės; palaikyti pastovų greitį, varikliui dirbant žemomis apsukomis; anksti perjungti pavaras. Dauguma vairuotojų pasirinko išbandyti visus tris patarimus iškart.
Didžioji dalis pamokų - 489 - vyko tuo pačiu automobiliu „Toyota Auris“ su dyzeliniu 1,4 l darbinio tūrio varikliu, todėl surinkti duomenys lengvai palyginami. Šios grupės vidutinė degalų ekonomija siekė 15%.
Pasak UAB „Ecodriving LT“ direktorės Vaida Balčiūnienės, išanalizavus surinktus duomenis, bene pirmiausiai į akis krinta tai, kaip stipriai skiriasi vairuotojų gebėjimai ir vairavimo stilius: gamintojo deklaruojamos vidutinės degalų sąnaudos mieste yra 5,7 l/100 km, tuo tarpu mokymų dalyvių pasiektų sąnaudų amplitudė neįtikėtinai plati – nuo 3,7 iki 13,7 l/100 km.
„Be to, įdomu tai, kad jau kontrolinio važiavimo metu net 27 proc. vairuotojų neviršijo gamintojo deklaruojamų automobilio vidutinių degalų sąnaudų, o antrojo važiavimo metu į gamintojo pateiktą normą „tilpo“ net 69 proc. vairuotojų“, – sakė V.Balčiūnienė.
Vienas mokymus vykdžiusių vairavimo instruktorių – Artūras Pakėnas – tai pakomentavo taip: „Nemaža dalis į mokymus atvykusių asmenų pasisakė, kad jau prieš tai domėjosi ekonomiškesnio vairavimo principais, matė informaciją apie tai internete ar girdėjo ką nors iš pažįstamų, draugų. Tačiau reikia pažymėti, kad vis tik dažnai nors ir girdėję, ką daryti, jie nelabai tiksliai žinojo, kaip tai daryti. Todėl mūsų pamokos padėjo jiems panaudoti turimą informaciją praktikoje.“
Pasak kito ekovairavimo instruktoriaus, Andrejaus Savčenko, mokymų dalyvius ne mažiau, nei jų pačių pasiekti rezultatai, stebino tai, kad dažnu atveju antrasis važiavimas truko trumpiau. Tai įrodo, kad ekonominis važiavimas nėra tiesiog lėtas važiavimas. Čia daug svarbiau važiuoti apgalvotai ir tolygiai, neatliekant bereikalingų judesių – akseleravimo, stabdymo, manevravimo tarp eismo juostų ir pan.
93 proc. visų mokymų dalyvių ekovairavimo principų taikymas padėjo pasiekti degalų ekonomiją, iš jų net 60 proc. buvo tokių, kurie antrojo važiavimo metu sunaudojo 10-30 proc. mažiau degalų. Likusieji 7 proc. dalyvių antrojo važiavimo metu parodė tokias pačias degalų sąnaudas arba kiek didesnes.
Anot vairavimo instruktorių daugeliu atvejų tai nulėmė blogesnės vairavimo sąlygos, lyginant su kontroliniu važiavimu – susidarę nenumatytos transporto kliūtys ir pan. Kai kuriais atvejais įsisavinti pateiktą informaciją vairuotojams trukdė ir jų vidinės įsisenėję nuostatos, ypač tai pasakytina apie važiavimą, išlaikant variklio žemus sūkius, didesnės distancijos laikymąsi ar neįprastai ankstyvą pavarų perjungimą. Į šią grupę taip pat pateko kai kurie itin gerus vairavimo įgūdžius turintys vairuotojai, kurie jau pirmojo važiavimo metu pademonstravo puikų rezultatą, tad jiems patiems save „aplenkti“ jau buvo labai sunku.
Lietuvos Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis pastebi, kad daugelis vairuotojų mano esą geri ir sumanūs vairuotojai, tačiau patekus į profesionalių instruktorių rankas, jų nuomonė keičiasi, nes pastebi akivaizdžią tokių mokymų naudą.
„Mano paties asmeninė patirtis: po ekovairavimo kurso man pavyko kuro sąnaudas sumažinti 10 proc., - sako V.Pumputis. – Tokius mokymus ypač rekomenduoju tiems, kurių automobilis naudoja ženkliai daugiau kuro, nei nurodo jo gamintojas, o taip pat tiems, kurie dažnai dėl savo kaltės patenka į eismo įvykius, nes ekonominis vairavimas padeda išmokti geriau prognozuoti eismą.“
