Nors Lietuvos energetikos strategijoje iki 2020 numatyta 21 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių, saulės jėgainių sparti plėtra ima kelti rūpesčių.
Įmonių ir pavienių asmenų, norinčių statyti iki 30 megavatų galios saulės elektrines jau yra keli tūkstančiai. Tokios galios elektrinių statytojams valstybė yra įsipareigojusi 12 metų fiksuotu tarifu supirkti jų gaminamą elektrą, šias išlaidas įskaičiuojant į bendrą elektros energijos kainą vartotojams. Energetikos ministerija, stebėdama saulės įdarbintojų plėtrą, ėmė svarstyti saulės elektrinių galios kvotų mažinimą. Tam priešinasi saulės verslininkai, teigdami, kad verčiau jau būtų keičiamas elektros supirkimo tarifas nei mažinama subsidijuojamų elektrinių galios kvota.
Aktyvumas – 8 kartus didesnis
Energetikos ministerijos duomenimis, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo vidurio buvo išduoti 1274 leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. 8 kartus daugiau už įprastą vidutinį metinį išduodamų leidimų kiekį. Šiuo metu nagrinėjama apie 3500 prašymų išduoti leidimus.
„Sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai sudaro ne vien Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, o teisės aktų visuma – didžiausią įtaką tam, žinoma, turi šis įstatymas ir nustatomi elektros energijos supirkimo tarifai. Energetikos ministerija yra parengusi šio įstatymo pataisų projektą ir pateikusi jį derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Vienas šio įstatymo pakeitimo projekto pasiūlymų – įskaičiuoti į skatinimo kvotą šiuo metu į ją neįtrauktas saulės ir vėjo elektrines iki 30 kW galios, kurių plėtra šiuo metu nėra niekaip apribota“, - sakė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.
Investicijos į saulės jėgaines mažėja
Pasak Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos prezidento Ruslano Sklepovič, nors Energetikos ministerija sulaukia tūkstančių paraiškų, realiomis elektrinėmis virs tik apie 10 proc.
„Tokią tendenciją galima prognozuoti pažvelgus tiek į užsienio šalių patirtį, tiek į kitų alternatyviosios energijos rūšių plėtrą Lietuvoje. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Lietuvoje turėjome analogišką išduodamų leidimų bumą vėjo jėgainėms, tačiau realiomis statybomis kol kas virto tik 10 proc. visų leidimų (apie 200 MW)“, - teigė R. Sklepovič.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 115 skirtingos galios saulės jėgainių, kurių bendras pajėgumas – 5,8 MW.
„Jeigu iš 6000 pareiškėjų, norinčių gauti leidimus plėtoti šią energijos rūšį, kiekvienas pastatytų po 30 kW saulės elektrinę, bendra galia siektų 180 MW. Tačiau įvertinus statybų kaštus, mažiausios investicijos į tokią elektrinę siektų 200 tūkst. Lt, akivaizdu, kad ne visi leidimai virs realiomis saulės jėgainėmis. Mano nuomone, jeigu 10-20 proc. leidimų virs jėgainėmis, tai jau būtų geras rezultatas, tačiau jų bendra galia sieks tik 18-36 MW – tokių skaičių bijoti nereikia, priešingai, tai turėtų būti artimiausio laikotarpio siekiamybė“, - sakė Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos prezidentas.
Lietuviškų saulės jėgainių modulių gamintojos „Solet Technics“ direktorius Darius Jasiulionis teigė, kad didžiausias įrangos kainų kritimas buvo šiemet. „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šių metų pradžioje nustatė saulės elektros supirkimo tarifą, kuris tuo metu atspindėjo realią situaciją. Tačiau vėliau per keletą mėnesių stipriai krito saulės jėgainių įrangos kaina, todėl šis tarifas tapo itin patraukliu investuotojams į saulės energetiką“.
Siūlo keisti tarifus
R. Sklepovič teigimu, pats Energetikos ministerijos viceministras buvo išsakęs poziciją, kad saulės elektros supirkimo tarifai turėtų būti peržiūrimi dažniau. „Mes pritarėme šiam sprendimui ir neabejojame, kad tai būtų geriausias būdas „įdarbinti“ šį saulės elektros bumą. Palyginus 2012 m. pradžioje nustatytą saulės elektros supirkimo kainą (1,56 Lt/kWh) su 2013 metams nustatyta kaina (0,9 Lt/kWh), akivaizdu, kad kainos kritimas milžiniškas ir jokioje kitoje technologijoje nieko panašaus nerasite. Todėl perspektyva aiški – saulės energijos kaina sparčiu žingsniu artėja link kitų rūšių energijos kainų, tereikia tik padažninti pačius žingsnius, bet nepradėti keisti esamos teisinės sistemos, kuri lėmė teisėtus investuotojų lūkesčius“, - siūlo R. Sklepovič.
Pasak jo, dėl keičiamos teisinės bazės nuostolių patirtų tiek privatūs investuotojai, tiek ir pati valstybė.
Keičiamos sąlygos blogintų šalies įvaizdį
„Baltijos aplinkos forumo“ darnaus vystymosi ekspertas Kęstutis Navickas GRYNAS.lt sakė manantis, kad verslas pats į atsinaujinančią energetiką, saulės jėgaines ir kitas jos rūšis, neinvestuotų, jeigu jam tai būtų nuostolinga. Valstybė, siekdama didinti atsinaujinančių energetikos mastus šalyje, turi už tai susimokėti ir suteikti paramą verslui.
„Klausimas yra, kodėl išskirtinės sąlygos yra sudaromos saulės baterijoms, turėtų būti atsinaujinančių energijos išteklių įvairovė“, - svarstė K. Navickas.
Anot jo, Lietuvos silpnoji vieta yra aiškios vizijos neturėjimas, tam tikro chaoso vyravimas.
„Jeigu kažkas apsiskaičiavo, vadinasi pasisekė verslininkams“, - ironiškai juokavo darnaus vystymosi ekspertas. Čia pat jis pridūrė, kad į saulės verslininkų bumą nereikėtų žiūrėti tik per finansinę prizmę, juk yra siekiama didesnio tikslo – paskatinti investicijas į technologijas, darnų vystymąsi.
„Tikrai būtų blogas precendentas, jeigu sutartys, kurios jau buvo pasirašytos su saulės jėgainių statytojais, būtų koreguojamos - nukentėtų mūsų valstybės prestižas, kaip į mus žiūrėtų investuotojai? Tačiau naujos sutartys, pasikeitus aplinkybėms (atpigus jėgainių įrangai ir pan – aut. past.) turėtų būti peržiūrimos“, - kalbėjo K. Navickas.
