Mirusiųjų kremavimas, kaip teigiama, yra vienas iš ekologiškiausių laidojimo būdų. Tačiau ar krematoriumų kaminai nėra dar vienas taršos šaltinis? Gal kūno virsmas pelenais tik atrodo nekenksmingas aplinkai?
Kaip tik tokie klausimai visuomenėje skambėjo vos pasigirdus pasiūlymams Lietuvoje statyti pirmąjį krematoriumą. Panašūs nuogąstavimai sklando dabar, prabilus apie galimą antrojo krematoriumo atsiradimą.
Savivaldybės bijojo rinkėjų nemalonės
Kad į mirusiųjų deginimui skirtus objektus Lietuvoje žiūrėta įtariai, patvirtino ir kol kas vienintelį šalies krematoriumą, esantį Kėdainiuose, valdančios bendrovės „K2 LT“ direktoriaus pavaduotojas Vidas Andrikis.
Prisiminęs krematoriumo atsiradimo aplinkybes, V. Andrikis neslėpė, kad didžiausia problema, kuri iškilo nusprendus, kad toks objektas turėtų atsirasti Lietuvoje, buvo jam tinkamo sklypo paieškos.
„Ieškojome visiems šalies gyventojams geografiškai patogios vietos, tačiau nė vienos savivaldybės atstovai, išskyrus Kėdainių, nenorėjo, kad jų teritorijoje atsirastų krematoriumas, motyvuodami tuo, jog jeigu gyventojai priešinsis tokiai kaimynystei, tai gali paveikti būsimų savivaldybių rinkimų rezultatus“, - prisiminė pašnekovas.
Paslauga - populiari
Nepaisant baimių, krematoriumas atsirado. Kol kas vienintelis Lietuvoje veikiantis krematoriumas lapkričio 29-ąją jau skaičiuos pirmuosius veiklos metus.
Lietuviai noriai naudojasi Kėdainių krematoriumo paslaugomis. Čia kasdien kremuojami maždaug 5-6 asmenų palaikai. Nuo krematoriumo atidarymo, iki šios savaitės pradžios Kėdainiuose iš viso kremuoti 1 215 mirusiųjų palaikai.
Atsižvelgiant į poreikį, vyravusį per metus, tikėtina, kad iki lapkričio 29-osios, kai krematoriumui sukaks metai, bus kremuota apie 1 300 mirusiųjų.
Dirbo nepilnu pajėgumu
Bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas sakė, kad krematoriumas pirmuosius metus veikė tik 25-30 procentų pajėgumu, nes galėtų per metus kremuoti apie 4000 mirusiųjų.
Jei paslaugos poreikis didės, bus galima iškart didinti technologinius pajėgumus ir paleisti antrąją tokio paties pajėgumo liniją. Jai vieta buvo parengta statant pastatą, o įrengta ji gali būti per 3 mėnesius.
Paleidus abi linijas, Kėdainių krematoriume bus kremuojama apie 8 000 palaikų per metus.
Dėl sėkmingos krematoriumo veiklos jau svarstoma ir apie antrojo tokio objekto atsiradimą mūsų šalyje.
Tikrina visą parą
Kaip minėta, krematriumų atsiradimas kelia įvairių baimių: bijoma padidėsiančios oro taršos, specifinių kvapų. Nemaloniai nuteikia ir pastato paskirtis - deginti mirusiųjų palaikus.
Pasidomėjus, ar Kėdainių krematoriumo keliama tarša kada nors viršijo leistinas normas, visi GRYNAS.lt kalbinti pašnekovai, teigė, kad ji yra gerokai mažesnė nei Europos Sąjungos ir aplinkos ministro įsakymu nustatyti reikalavimai.
Kėdainiuose veikiančio krematoriumo deginimo proceso metu ore susidariusių cheminių medžiagų koncentracija tikrinama kas ketvirtį. Patikras atlieka nepriklausoma sertifikuota laboratorija „Ekologinis servisas“, kuri tyrimų rezultatus pristato Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (KRAAD). Išmetimai visą parą fiksuojami krematoriumo ir krematoriumo įrangos gamintojos - vokiečių bendrovės „IFZW“– duomenų bazėse.
Aplinkosaugininkams pareikalavus, duomenys apie taršą gali būti pateikiami nuolat, tačiau, anot Kauno RAAD Kėdainių rajono agentūros vedėjo Kazio Mikalausko, to reikalauti poreikio iki šiol nebuvo.
Išmetimai telpa į visas normas
V.Andrikis džiaugėsi, kad nuo krematoriumo veiklos pradžios sertifikuotai laboratorijai „Ekologinis servisas“ atlikus tris patikras, cheminių medžiagų koncentracija buvo gerokai mažesnė, nei reikalaujama.
Kietųjų dalelių, anot V.Andrikio, beveik neaptinkama.
Cukraus ir trąšų gamyba - baisiau nei krematoriumas
K.Mikalauskas prisiminė, kad tik kartą fiksuotas taršos ribinės vertės viršijimo atvejis.
Tai įvyko šių metų gegužės 7-osios vakare, kai krematoriume laikinai nutrūko elektros energijos tiekimas. Tuomet, automatiškai įsijungus saugos režimui, teršalai į aplinką išmesti tiesiai per kaminą, be valymo.
Tada buvo galima matyti, kaip atrodo kremavimo proceso metu išmetamos dujos, iki joms patenkant į oro valymo įrenginius.
Ar krematoriumas kaip nors veikia aplink jį esantį dirvožemį, atsakyti sunku. Dirvožemio monitoringo aplink krematoriumą vykdymas teisės aktuose nenumatytas.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir civilinės saugos skyriaus vedėja Daiva Dovydienė sakė, kad krematoriumas nėra didžiausias taršos šaltinis Kėdainių rajone.
„Didžiausią bendrą į aplinkos orą patenkančių teršalų kiekį išmeta bendrovės ,,Lifosa“, ,,Nordic Sugar Kedainiai“ ir ,,Lignineko“. Tačiau tai reglamentuota ir nustatyti kiekiai nėra viršijami. Palyginti su šių 3 įmonių išmetamu teršalų kiekiu, krematoriumo išmetimai sudaro vos 0,05 procento“, - teigė pašnekovė.
Skundų nesulaukė
O kaip gi specifiniai kvapai, teiravomės bendrovės „K2 LT“ direktoriaus pavaduotojo. Ar jie neerzina?
„Kremacijos metu į aplinką nesklinda joks kvapas: krematoriume įrengta papildoma deginimo kamera, kurioje išeinantis į aplinką oras deginamas 850° C temperatūroje, tad kvapai visiškai sudega“, - nuramino V.Andrikis.
Kėdainiuose krematoriumas veikia jau beveik metus ir panašu, kad bent jau kol kas kėdainiečiams jo kaimynystė nepatogumų nesuteikia.
„Per krematoriumo veiklos laikotarpį Kėdainių rajono savivaldybė nėra gavusi skundų dėl krematoriumo kaimynystės, nei dėl galimai keliamos taršos“, - sakė D. Dovydienė.
V.Andrikis irgi patvirtino, kad konfliktų su kėdainiečiais dėl krematoriumo nepasitaikė.
„Kėdainių rajono savivaldybė pasiūlė pramoninę zona, kurioje negyvenama, todėl čia pastatytas krematoriumas gyventojams net ir emociškai negalėjo kelti neigiamų nuostatų. Kėdainių visuomenė iš anksto buvo informuota apie ketinimą statyti čia krematoriumą, taip pat statybų metu nuolat buvo informuojama apie kiekvieną daromą veiksmą. Vyko ir viešas detaliojo plano svarstymas kartu su visuomene. Gal todėl, kad atvirai dalinomės informacija, atsakinėjome į kėdainiečiams rūpimus klausimus, protestų nesulaukėme. Tokia skaidraus verslo politika vadovaujamės ir pradėję veiklą“, - pasakojo bendrovės „K2 LT“ direktoriaus pavaduotojas.
Siūlo ekologiškas kapsules pelenams
Tiems, kam rūpi aplinkosauga, svarbu žinoti, kad tuo, jog mirusiųjų kremavimas būtų kuo mažiau kenksmingas aplinkai, gali pasirūpinti ir jų artimieji. Pavyzdžiui, pelenus galima supilti į ekologišką, savaime suyrančią, todėl aplinkai nekenkiančią kapsulę.
V.Andrikis neslėpė, kad jos savikaina didesnė, nei standartinės, tačiau, skatindama žmones rinktis ekologiškas kapsules, krematoriumą administruojanti bendrovė kainos nekelia. Tiek standartinė metalinė, tiek ekologiška, pagaminta iš presuoto lignino, kapsulės kainuoja tiek pat.
Ar klientai renkasi tokią kapsulę? V.Andrikis sakė, kad viskas priklauso nuo jų sąmoningumo: „Pastebėjome, jog ekologiškas kapsules dažniau renkasi aplinkai draugiški žmonės, kurių gyvenimo būdas ekologiškas. Tokie žmonės ir kremuoti mirusius artimuosius nori būtent dėl to, kad kremavimą laiko iš principo ekologišku laidojimo būdu“.
Norintiems būti draugiškiems aplinkai, siūloma ir velionį, kurio palaikai bus sudeginti, guldyti į nedažyto bei nelakuoto medžio karstą.
Ar Lietuvoje atsiras dar daugiau krematoriumų, be jau veikiančio Kėdainiuose, ir planuojamo statyti Krentigoje, nežinia.
Pasak R.Karnackaitės viskas priklausys nuo privačių iniciatyvų.
Naujas krematoriumas iškils Kretingoje?
Kretingos
rajono savivaldybės administracija jau parinko 1,3 hektaro žemės sklypą,
kuriame numatyta pastatyti laidojimo namus su krematoriumu ir
kolumbariumu (urnų laidojimo vieta).
Sklypas yra už maždaug 4
kilometrų nuo Kretingos, vykstant Jokūbavo kryptimi. Šalia numatyta
įrengti ir naujas Petrikaičių kapines.
Deja, kol kas nepavyksta parduoti krematoriumui skirto sklypo. Buvo surengti jau du sklypo pardavimo aukcionai. Vienas neįvyko, nes nebuvo sulaukta nė vienos paraiškos jame dalyvauti. Kitas nutrauktas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko iniciatyva.
Portalo GRYNAS.lt žurnalistės paklaustas apie aukciono nutraukimo priežastis, direktorius buvo atviras - jo ausis pasiekė kalbos, kad sklypą ketina pirkti ritualinių paslaugų veikla užsiimanti įmonė ir nieko jame nestatyti. Esą taip norėta užkirsti kelią naujų konkurentų atsiradimui.
V.Domarkas paneigė, kad tai turi ką nors bendro su Kėdainių krematoriumą administruojančia įmone.
Ar Lietuvai trūksta dar vieno krematoriumo?
Kol kas ritualines paslaugas teikiantiems objektams, tarp jų - ir krematoriumui - skirto sklypo aukcionas sustabdytas.
Savivaldybės administracijos direktorius sakė, kad siekiama sukonkretinti aukciono sąlygas, nurodant ir sklypo paskirtį – ritualinių paslaugų teikimas.
Be to, Kretingos savivaldybė dar nenusprendė, ar krematoriumui skirtą sklypą tikslinga parduoti, ar verčiau nuomoti.
Kėdainių krematoriumo vadovai giria kretingiečių ryžtą pritraukti investicijas statyti naują krematoriumą, tačiau abejoja, ar dar vieno tokio objekto atsiradimas Lietuvoje būtų rentabilus, atsižvelgiant į esamus rodiklius.
Yra norinčių investuoti
Nepaisant vis neįvykstančių aukcionų ir būsimų konkurentų abejonių, V. Domarkas tiki, kad Kretingos rajone prie naujų Petrikaičių kapinių, kurių atidarymas numatytas jau šį lapkritį, krematoriumas atsiras.
Jo statybomis, pasak administracijos direktoriaus, domisi net keli galimi investuotojai iš užsienio.
Pašnekovas
nemano, kad krematoriumas sukels kam nors nepatogumų, nes vieta,
kurioje numatyta jį įrengti, yra atokiau gyvenviečių.
Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė, sakė, kad sanitarinė krematoriumų apsaugos zona yra 200 metrų.
Kėdainiuose krematoriumą nuo artimiausių gyvenamųjų sklypų skiria vienas kilometras.
Kretingos valdžia irgi žada, kad gyvenamosios sodybos nebus per arti būsimojo krematoriumo.
