„Vyrai Rusijoje pernelyg bijo prarasti savo vietą po saule ir tuos meduolius, kuriais režimas juos apdovanoja už lojalumą. Tačiau moterys neturi ko prarasti“, - priduria žurnalistė.

B. Rynska pastebi, kad turtingi rusai užsienyje tebelaikomi pinigų maišais, jeigu jie tokiais yra, nors pastaruoju metu turtuoliai surimtėjo ir pradėjo skaičiuoti pinigus.
Rusijai nereikia ideologijos – jai reikia vertybių sistemos, įsitikinusi DELFI pašnekovė, atsakiusi į portalo klausimus apie situaciją savo tėvynėje.

- Rusijos tinklaraščių erdvėje aktyviai diskutuojama aktualiais, aštriais klausimais. Kokią įtaką tai turi Rusijos gyventojų nuotaikoms?

- Tiems, kas naudojasi internetu, - didžiulę, o tiems, kas nesinaudoja, - minimalią.

- Kaip manote, kodėl į politinį Rusijos gyvenimą įsitraukia garsūs žmonės, tarp jų rašytojai, šou verslo atstovai?

- Esant viešų politikų deficitui, jų vietą užima žmonės iš kitų veiklos sferų.

- Kodėl jūs ir kitos garsios Rusijos moterys, pavyzdžiui, Ksenija Sobčiak, Lija Achedžakova, pradėjote aktyviai reikštis protesto judėjime? Kuo paaiškinti ryškų moterišką pėdsaką protestų prieš dabartinę tvarką istorijoje?

- Na, tai sena rusiška drama: vyriškos impotencijos priešais moterišką jėgą drama. Vyrai Rusijoje pernelyg bijo prarasti savo vietą po saule ir tuos meduolius, kuriais režimas juos apdovanoja už lojalumą. Moterys neturi ko prarasti. Be to, moterys iš principo yra nusiteikusios ne taip konformistiškai, nes dar nuo praėjusio šimtmečio 30-ųjų metų vyrai yra smarkiai įbauginti. Dauguma bebaimių, nepalenkiamų ir talentingų vyrų buvo nukankinti lageriuose.

- Tinklaraščių erdvėje ganėtinai daug rašoma apie tai, kad dabartinė sistema, kurią sukūrė Vladimiras Putinas, neturi jokios ideologijos. Kaip vertinate tokius pareiškimus ir kokia ideologija reikalinga Rusijai?

- Ideologija Rusijai yra nereikalinga – jai reikalinga vertybių sistema, o tai yra problema. Gerai, kad nėra oficialios ideologijos. Vakarai gyvena be ideologijos, bet su vertybėmis, ir gyvena neblogai. TSRS turėjo ideologiją, bet jos jau nebėra. 

- Dažnai tenka girdėti, kad Maskva – tai atskira respublika. Ar šiuo metu didėja atotrūkis tarp Maskvos ir provincijos? O, galbūt, kai kuriose srityse to atotrūkio visai nėra?

- Kažkada Aleksandras Solženycinas sakė, kad gyvenimas Maskvoje skiriasi nuo gyvenimo provincijoje beveik taip pat, kaip gyvenimas Vakaruose skiriasi nuo gyvenimo Maskvoje. Iki šiol iš dalies taip tebėra. Atotrūkis yra, tai matyti plika akimi, tačiau reikia žiūrėti statistiką.

- Per pastaruosius metus Rusijoje įvyko virtinė rezonansinių įvykių – mitingai, „Pussy Riot“ byla, skandalai su patriarchu, kurie, galima sakyti, suskaldė visuomenę. Ar valdžia turi strategiją, kaip elgtis visuomenės atžvilgiu?

- Valdžia neturi strategijos, tik refleksą: reikia viską kontroliuoti. Tai, ko valdžia nekontroliuoja, ji vertina kaip grėsmę sau. Šia pozicija ir paremti jos santykiai su visuomene.