-Kaip Lietuvos ekonomika atrodo Europos kontekste?
- Lietuva pasirodė labai stipriai po 2008-2009 m. griūties, Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, buvo vienos iš tų šalių, kurios nukentėjo nuo krizės daugiausiai, produkcijos gamyba smuko labai sparčiai. Tačiau pastangos atsitiesti buvo labai stiprios ir tai lėmė, kad Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas sparčiausių Europoje 2010 – 2011 m.
Mums padarė didelį įspūdį tai, kaip Lietuvos ekonomika pasitaisė. Nors dabar ekonomikos augimo tempai lėtėja, kaip ir daugelio Europos šalių, Lietuvoje jie visgi išlieka geresni nei vidurkis Europoje.
-Kaip Baltijos regionui sekasi dabar esant netikrumui dėl euro zonos ateities?
- Baltijos šalys išlieka pažeidžiamos, jos yra mažos ekonomikos daug didesniame pasaulyje, taigi patiria pakankamai daug spaudimo. Artimiausia perspektyva euro zonai nėra labai teikianti vilčių, kitais žodžiais tariant, mes prognozuojame kitiems metams recesiją euro zonoje ir tai yra nelengva aplinka Baltijos šalims – eksporto rinkos neauga taip sparčiai ne tik dėl to, kad euro zonos ekonomika traukiasi, tačiau mažėja ir kitų prekybos partnerių prekybos apimtys, pavyzdžiui, lėtėja Lenkijos ekonomikos augimas, prognozuojamas ekonomikos lėtėjimas ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse.
Vienas dalykas, kurį visos trys Baltijos šalys padarė sėkmingai didindamos savo konkurencingumą ir prisitaikydamos prie krizės, yra reikšmingai pakeistos išlaidos santykiniam darbo užmokesčiui. Tačiau toks pokytis įvyko 2009 -2010 m., mes nebematome daugiau tokių pokyčių ir kyla klausimas, ar Baltijos šalys tapo daug konkurencingesnės ir ar jos gali toliau stiprinti savo konkurencingumą, nes galiausiai augimas Lietuvoje, taip pat kaip ir kitose Baltijos šalyse, priklausys nuo to, kiek stipri bus eksporto bazė - vidaus rinkos yra nepakankamai didelės, kad ilgą laiką palaikytų šaliai reikalingą ekonomikos augimą.
Mes matėme labai aukštus eksporto augimo tempus 2010 – 2011 m., tačiau kur kas lėtesnius 2012 m. ir, tikėtina, dar šiek tiek lėtesnius 2013 m. Taigi, manau, jog vienas iš pagrindinių iššūkių yra kaip išsaugoti ir sustiprinti visų trijų šalių konkurencingumą.
-Ar turite patarimų, kaip sustiprinti šalies konkurencingumą?
-Na, tai pakankamai priešinga nuomonė, nei Richardo C. Koo, kuris teigė kuris teigė, jog dabar, kai privatus sektorius yra nukentėjęs po sunkmečio ir nesiskolina, iniciatyvos turi imtis valstybė, kuri skolintųsi ir investuotų į infrastruktūrą.
- Na, ponas Koo yra teisus dėl to, kad privatus sektorius stengiasi sumažinti savo įsiskolinimus, o kreditų išdavimo tempai lėtėja ir Lietuvoje. Tiesą sakant, privataus sektoriaus įsiskolinimo lygis Lietuvoje yra mažesnis visais parametrais nei Estijoje ar Latvijoje. Taigi Lietuvoje įsiskolinusios ekonomikos problema yra mažesnė nei kitose dviejose Baltijos šalyse. Tačiau grįžtant prie klausimo, ar vyriausybės turėtų daugiau investuoti, tikėtina, kad vyriausybės išlaidų struktūra turėtų būti pakeista. Aš nerekomenduočiau dabar didinti fiskalinio deficito, nes, kaip ir minėjau, šalis dabar turi susitvarkyti su didesne nei anksčiau valstybės skola, kuri kainuoja pakankamai brangiai.
Lietuva atliko puikų darbą finansuodama savo valstybės skolą, tačiau tai padarė pakankamai didelėmis sąnaudomis ir, nors sąlygos rinkose pagerėjo, rinkos gali būti pakankamai nepastovios vertindamos šalis. Taigi, Lietuvai reikėtų ne didinti valstybės skolą, o ją kontroliuoti ir, tikėtina, mažinti. Iki šiol Lietuva savo deficitą valdė mažindama išlaidas ir, mūsų nuomone, galima jį mažinti ir didinant pajamas, tai yra, gali būti padidintos tam tikros apmokestinimo formos, kas padėtų toliau koreguoti biudžetą.
Kalbat apie išlaidų paketą, daugiau jų gali būti skiriama investicijoms, esu tikras, kad Lietuvoje yra didelis investicijų poreikis infrastruktūros sektoriuje, tačiau klausimas, ar biudžete tam yra lėšų. Visgi nemanau, kad dabar būtų geras sprendimas didinti valstybės skolą. Tai nesutampa ir su valstybės tikslu įsivesti eurą 2014 m. Žinoma, ar tai bus galima padaryti, dar pamatysime, tačiau didesnis skolinimasis apsunkintų galimybes įsivesti eurą.
-Lietuvoje šiuo metu vyksta rinkimai, ar jūs turite patarimų, kokios ekonomikos politikos turėtų imtis naujai į valdžią išrinkti politikai?
- Paprastai mūsų vertinimai yra atliekami atsižvelgiant į Lietuvos poreikius, tad kad ir kuri partija laimėtų rinkimus, mes vis tiek sakysime tą patį.
-Jūs paminėjote, kad kitąmet euro zonoje tikitės recesijos, galbūt galėtumėte įvardinti skaičius?
-Taip, mes matome, kad kitais metais euro zonoje augimas bus neigiamas, greičiausiai, labai artimas nuliui. Šiuo metu euro zonos ekonomika traukiasi ir, manome, kad 2013 m. pabaigoje ji vis dar gali būti neigiamo augimo teritorijoje. Kita vertus, dabar tarptautinė aplinka yra labai nestabili, mes darome prielaidą, kad euro zona bus pajėgi išspręsti savo problemas pakankamai sparčiai, tačiau dėl to nesame tikri, be to susiduriame su iššūkiais tarptautinėje ekonomikoje, pavyzdžiui, nežinoma kaip savo problemas spręs JAV - yra rizika, kad išorinė aplinka kitąmet bus prastesnė.
Taigi, matome, kad šiais metais euro zona yra recesijoje ir prognozuojame 0,3 proc. ekonomikos nuosmukį euro zonai, kitais metais tikimės 0,1 proc. augimo, taigi labai artimo 0. Ir šios prognozės yra daromos vadovaujantis prielaida, kad kai kurių euro zonos šalių narių problemos bus išspręstos, tačiau situacija gali ir pablogėti. Kitais žodžiais tariant, mes nesitikime, kad gali būti geriau nei prognozuojame, tačiau gali būti blogiau.
-Ar turite patarimų verslininkams, kurie galbūt planuoja investicijas?
- Na, investuojant į reikiamas sritis, Lietuva turi daug gerų perspektyvų, ji turi pajėgią ir išsilavinusią darbo jėgą, o Lietuvos kaimyninės yra vienos stipriausių Europos valstybių. Be to, Lietuvos vyriausybė ir centrinis bankas parodė, jog gali išspręsti sudėtingas problemas ir yra užsitarnavę pasitikėjimą dėl ekonominės politikos priežiūros kokybės.
Taigi, aš manau, kad dabar, kai palūkanų normos yra žemos, yra geras laikas pradėti investuoti į tuos sektorius, kurie sugebės pasinaudoti galiausiai prasidėsiančiu ekonomikos atsigavimu recesijos pabaigoje. Tai bus geras laikas padidinti ir Lietuvos konkurencingumą.
-Ačiū už pokalbį.
M. Allenas pranešimą apie pasaulio ekonomikos augimą, subalansuotas ekonomikos politikas ir saugias finansų sistemas kalbės per šiemet spalio 25-26 dienomis vykstantį Baltijos regiono šalių „Investuotojų Forumą“.
