Šeimininkai ne kartą keitėsi
Mūsų dienų sulaukė dalis Zarasų rajone ant šiaurinio Zalvės ežero kranto stovinčios Antazavės dvaro sodybos pastatų – keletas ūkinių dvaro objektų bei mūriniai daugiaaukščiai pagrindiniai dvaro rūmai. Mūrinis dvaro pastatas iškilo dvaro šeimininko Liudviko Pliaterio žmonos Kunigundos Pliaterienės užsakymu. Ji ir buvo tikroji dvaro valdytoja.
Jau po grafo L. Pliaterio mirties 1790 metais našlė grafienė sudarė sutartį su architektu Antanu Naglovskiu, ir šis įsipareigojo pastatyti naujus mūrinius Antazavės dvaro rūmus, dvi oficinas, bažnyčią, kleboniją, špitolę, užeigos namus. Dviejų aukštų rūmai buvo pastatyti ant anksčiau stovėjusio pastato rūsio cokolinio aukšto. Tiksli statybų pabaigos data nėra žinoma.
XIX amžiaus antrojoje pusėje dvarą valdė grafų Ledochovskių šeima, kuri, manoma, perstatė dvaro rūmus, tačiau istoriniuose dokumentuose žinių apie tai neišliko. Spėjama, kad rūmai galėjo būti rekonstruoti ir išplėsti pristatant šoninius fligelius. Iki Pirmojo pasaulinio karo Antazavės dvaro rūmai buvo stilingai įrengti, juose saugota daug Pliaterių giminės relikvijų. XIX amžiaus viduryje–XX amžiaus pirmojoje pusėje remontuojant patalpas fasaduose sumažinti centrinio rizalito langai, įrengti angų apvadai, pakeisti mediniai sijiniai perdenginiai.
Paskutiniai dvaro savininkai buvo Elžbieta ir Mikalojus Voinarovskiai. Juodu ištrėmus į Sibirą, Antrojo pasaulinio karo metais rūmai buvo neprižiūrimi. Stogas įgriuvo, pradėjo griūti ir viršutinio aukšto sienos. 1949 metais dvare atliktas remontas, kurio metu sutvarkytas stogas, sutvirtintos sienos, pakeistos durys ir langai, įrengti koridoriai. Taip pat, laikantis to laiko gaisrinės saugos reikalavimų, įrengti nauji įėjimai ir laiptinės. Sutvarkius pastatą, jame įkurti vaikų namai. 1961 metais pastatytas gyvenamasis vaikų namų pastatas, o dvaro rūmuose buvo įrengta mokykla.
Gerų norų neužtenka
Restauratoriai, 2011 metais atlikę pastato fasadų tyrimus, įvertinę ir užfiksavę netektis, taip pat ištyrę perdangų ir stogo konstrukcijas, nustatė, kad pagrindinės pastato ligos – drėkstančios cokolinės sienos, vietomis ištrupėję cokolinės pastato dalies akmenys, kiauras stogas, nuo drėgmės apiręs tinkas ir mūras. Atsidengusį autentišką plytų mūrą irgi ardo drėgmė – ant jo iš kiaurų lietvamzdžių bėga vanduo. Fasado būklė, pasak Antazavės dvaro sodybos rūmų stogo ir fasadų tvarkybos darbų projektą parengusios įmonės „Lietuvos paminklai“ projekto vadovės Juditos Olšauskienės, ypač kėlė nerimą, nes neeksploatuojamas pastatas kėlė grėsmę čia apsilankantiems svečiams.
2011 metais projekto vadovė gavo ir dar vieną užduotį – pateikti projektinius pastato pritaikymo siūlymus.
Tvarkybos darbai pradėti 2012 metais. Nors paprastai gelbėjant paveldo objektus pirmiausia sutvarkomi stogas ir pamatai, dėl lėšų stygiaus šį kartą pradėta tvarkyti nuo pamatų ir cokolinės pastato dalies. Priežastis paprasta: Antazavės dvaro pritaikymo projekto užsakovas – Zarasų rajono savivaldybė – parengė dvaro pritaikymo amatų centrui projektą ir tikisi sulaukti nemenkos paramos iš Europos Sąjungos fondų. Amatų centrą nuspręsta įkurti būtent cokoliniame pastato aukšte.
Cokolinio aukšto tvarkybos darbus atlieka Panevėžyje veikiančios įmonės „Kriautė“ specialistai. Atlikus
archeologinius, žvalgomuosius tyrimus, jiems pirmiausia teko nukasti gruntą, atkurti pirminį žemės paviršiaus lygį, džiovinti atkastą sienų mūrą, nors tai nėra paprasta užduotis neeksploatuojamame pastate. Kol kas naudojami šildytuvai. Kad būtų išvengta neigiamo drėgmės poveikio konstrukcijoms, naudojamas sanuojantis tinkas, įrengiama alsuojanti nuogrinda su drenažu bei trapai kritulių vandeniui nutekėti visu pastato perimetru.
Dalis cokolinės pastato dalies langų buvo palaidoti po žemėmis, jas nukasus numatyta atkurti užmūrytų langų angas. Cokolinės pastato dalies langai gaminami dvigubi – tokie, kokie
paprastai buvo dvaro rūmuose. Keičiami ne tik langai, bet ir durys. Pirmame darbų etape bus sutvarkyti ir pagrindinio įėjimo rūmų laiptai. Jie betoniniai, o laiptų pakopos bus padengtos klinkerio plytelėmis, turėklai ir stogeliai kalto metalo, gaminami pagal XIX amžiaus analogijas. Šiuo metu restauruojamas ir tvarkomas
suskilinėjęs cokolio dalies fasadų mūras, tinkas bei dekoras.
Bendrovės „Kriautė“ statybų direktorius Albertas Vagulis pasakojo, kad įmonės meistrai pagamino visus dvaro rūmams restauruoti reikalingus medinius langus bei duris. „Suprasdami objekto kategoriją bei statusą, įmonės darbuotojai kruopščiai vykdo visus projekte numatytus sprendinius, kad būtų užtikrintas objekto vertingųjų ypatybių išsaugojimas“, – užtikrino A. Vagulis.
Reikalingi dideli pinigai
Skaičiuojama, kad visiems tvarkybos darbams Antazavės dvare gali prireikti beveik 7 mln. litų. Šiuo metu lėšų cokolinio pastato aukšto tvarkybos darbams skiria Kultūros paveldo departamentas, prisideda ir Zarasų rajono savivaldybė.
„Geriausia, kai objekto restauravimo ir pritaikymo projektas įgyvendinamas kompleksiškai. Dabar jis vykdomas su trikdžiais. Nors planinė rūmų struktūra suardyta, nelikę dekoro elementų ir sunkiai atsekama buvusių patalpų
paskirtis, rengiant pritaikymo projektą būtini išsamūs kompleksiniai tyrimai. Atkurti rūmus tokius, kokie jie buvo XIX amžiuje, nėra galimybių, tačiau pastatas tinkamas naudoti, jį galima pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms. Ateityje numatyta pakeisti pastato stogo dangą, sutvarkyti lietvamzdžius, pastato fasadą“, – sakė J. Olšauskienė.
Antazavės seniūnas Algirdas Lekaveckas irgi susirūpinęs dvaro likimu. Dvaras, pasak pašnekovo, svarbus visai bendruomenei, nes Antazavės istorija prasidėjo būtent nuo jo. Idėją cokoliniame dvaro aukšte įrengti amatų centrą seniūnas sveikina, nes entuziastų ir senųjų amatų puoselėtojų vis dar yra ir Antazavėje, ir kaimyniniuose Zarasuose.
