Net beviltiškoje situacijoje tu gali rinktis: pasiduoti ir kentėti ar melstis vilties. Tačiau kodėl aplinkinių pasirinkimas, ką valgyti ar ko nevalgyti kitiems sukelia tokį stiprų norą analizuoti? Lyg nebūtų suteikta lygiai tokia pati pasirinkimo laisvė visiems. Taip, tai apie mėsėdžių priešiškumą vegetarams ir kitokią mitybą propaguojantiems. Net smalsavimas, kiek kas uždirba ar kas su kuo miega nesukelia tiek dėmesio bei neprašomų patarimų, kiek žmogus, išbraukęs mėsos kepsnį iš savo raciono.
Mėsėdžiai, ar jaučiatės kalti dėl savo mitybos pasirinkimo? Esate per silpnos valios laužyti nusistovėjusias tradicijas ir įpročius, todėl taip dažnai bandote „atvesti į kelią“ tuos, kurie turi tos valios gyventi, visų pirma – sveikiau nei jūs? Aš nuoširdžiai manau, kad toks mėsos nevalgančiųjų analizavimas ir smerkimas yra susijęs arba su visiškai nulinėmis žiniomis apie tai, kas yra žmogus ir kas jam yra reikalinga, arba su kaltės jausmu, jog asmuo negali pats atsisakyti mėsos produktų.
Aš galiu suprasti močiutę, kuri pietums pagaminusi cepelinų, svarsto, kodėl jos anūkė po daugiau nei 20 metų cepelinų ragavimo staiga jų atsisako, motyvuodama, kad nebevalgo mėsos. „Gal reik pas daktarus, vaikeli?“. Negali pykti. Supranti. Moteris gimė, užaugo, subrendo, paseno aplinkoje, kurioje buvo teigiama, kad tik mėsa yra pilnavertis ir žmogui reikalingas maistas.
Bet kuomet išsilavinusi trisdešimtmetė, kuriai visa informacija pasiekiama keliais nesudėtingais mygtuko spustelėjimais internete, knygų prikimštuose knygynų lentynose ir tūkstančiuose paskaitų, tamstos mokytojos tonu stebisi, kaip vegetaras leidžia sau „išsidirbinėti“ ir nevalgyti jam gyvybiškai reikalingos mėsos; ir kokia čia beprotystė XXI amžiaus panacėja tapusi vegetarystė, šitaip rizikuojant savo sveikata ir t.t., ir pan., ir taip pasaka be galo.. Va čia, aš negaliu suprasti ir gerbti tokios nuomonės. Nes tai lyg nuomonė to, kuris vos sugebėjęs baigti vidurinę mokyklą, pageidauja tapti Nobelio taikos premijos komiteto nariu, nes daug žino (daug skaito laikraščių ir dažnai žiūri TV, matai).
Esu įsitikinusi, kad vargiai surasite vegetarą, kuris valgant, savo draugui mėsėdžiui sakytų: klausyk, o ką manai apie mano pasirinkimą nevalgyti mėsos? Na, paanalizuokime! Gal kokių išmintingų patarimų pateiksi man šiuo klausimu?. Nė velnio! Jokiam save gerbiančiam (ne dėl mados vegetaru tapusiam) vegetarui yra nė motais, ką apie jo pasirinktą mitybos tipą galvoja kiti. Kaip ir nesvarbu, ką tie kiti valgo. Valgo mėsą – puiku, nevalgo – dar geriau. Bet žiniuoniai mėsėdžiai negali ramiai kirsti savo kepsnio, nepakomentavę vegetaro pasirinkimo. Dar blogiau tas nesveikas noras „atvesti į protą“, nemokamų ir nemokšiškų paskaitų skaitymas bevalgant.
Manęs absoliučiai nejaudina kolega, besimėgaujantis vištos šlaunimi pietų metu, draugas, vakarienei gaminantis keptus šonkauliukus, ir aš nuoširdžiai gerbiu savo šeimos pasirinkimą valgyti mėsos produktus (nors giliai viduje, vardan jų sveikatos, tam nepritariu). Dėl man svarbių priežasčių aš pakeičiau iš savo tėvų perimtus valgymo įpročius į man ir mano pasaulėžiūrai labiau priimtinus. Žinau, jei turėsiu savo vaikų, kurie priešinsis ir nesutiks mano siūlomam mitybos racionui, nes turės kitokią nuomonę, aš gerbsiu jų pasirinkimą, kaip mano tėvai gerbia manąjį.
Viskas labai paprasta. Yra žmonės, kurie valgo mėsą ir yra žmonės, kurie jos nevalgo. Juk niekam neskauda, kad kažkas geria arbatą, o kitas renkasi kavą. Kodėl tiek daug paniekos tiems, kurie atsisako, ko jūs nesate atsisakę? Jūs valgote mėsą, nes teigiate, jog ji gyvybiškai žmogui reikalinga. Vegetarai mano kitaip. Mėsos atsisakoma pirmiausia dėl sveikatos (80 proc. visų vegetarų), dėl moralinių, etinių, ekonominių priežasčių. Yra ir tokių, kurie mėsos atsisako dėl protinės veiklos stiprinimo (britų mokslininkų tyrimo metu įrodyta, kad vegetarai turi aukštesnį IQ koeficientą) ar norėdami atsisakyti agresijos.
Vegetarizmas nėra dieta, tai neturėtų būti mada ir juo labiau neturėtų būti siejama su religija (beje, visos religijos kalba apie nesmurtinį maistą). Vegetarizmas - sąmoningas mitybos tipo pasirinkimas. Jis jums nepriimtinas? Puiku. Jūs renkatės, kas jums patinka ir tinka, nekritikuodami tų, kurie renkasi kitaip.
Meilės, taikos ir gardaus pietų stalo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!