Stebint iš arčiau Vilniaus miesto sportinį gyvenimą krenta į akis, jog metai iš metų Vilniaus miesto sporto „ūkis“ tvarkomas chaotiškai be aiškios sporto vystymo strategijos, mieste prastai organizuojamas kūno kultūros ir sporto plėtojimo ir koordinavimo darbas, nėra vykdomas sportinę veiklą vykdančių organizacijų veiklos monitoringas, neatlikta sporto mokyklų reforma, miestas neturi aiškaus, europines tradicijas atitinkančio sporto finansavimo modelio.
Didele dalimi tokia susidarė situacija ir dėl to, jog per pastaruosius metus Vilniaus miesto sporto skyriui vadovavo nekompetetingi, vadybinių gebėjimų neturintys žmonės, pavyzdžiui, praėjusią kadenciją sporto skyriui vadovavusi E. Tamošiūnaitė, baigusi lietuvių kalbos studijas ir neturinti jokio supratimo apie sportą. Šios kadencijos metu ilgą laiką apskritai nebuvo sporto vadovo ir reikalais rūpinosi kultūros skyriaus vedėja K. Ulevičiūtė, esanti taip pat toli nuo sporto reikalų.
Kuomet olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė ir kiti olimpiečiai prakalbo apie tragišką Lazdynų baseino būklę, miesto vadovai tuoj pat puolė žerti pažadus rekonstruoti baseiną pagal visus tarptautinius standartus, o meras A. Zuokas dar papildomai įsipareigojo pastatyti naują 50 metrų baseiną Ozo teritorijoje prie „Vichy“ vandens parko.
Kaip šiais pažadais galima patikėti, kai per visą nepriklausomybės laikotarpį nesugebėta sutvarkyti šio baseino ir savivaldybės investicijos į šį objektą apsiribodavo kosmetiniais patvarkymais, o iš esmės nieko nebuvo daroma, nors mūsų penkiakovininkai iš aukštesnio rango varžybų, taip pat ir olimpinių žaidynių, veždavo medalius. Jie treniruodavosi kitų miestų baseinuose. Tikėtina, kad toliau pažadų ir šį kartą nebus nueita.
Taip pat yra ir su kitais objektais. Jau kiek metų kalbama apie Naujosios Vilnios futbolo aikštynų statybą, kur numatyta įrengti nemažiau keturių futbolo aikščių, sutvarkyti infastruktūrą, pastatyti viešbutį ir pan. Šioje bazėje turėtų būti rengiami atrinkti Vilniaus futbolo akademijos talentingiausi sportininkai. Šio projekto vertė per 60 milijonų litų. Tokios akademijos reikia kituose miestuose. Vilniuje apie jos veiklą nieko negirdime.
Beje, iš miesto vadovų pasigirdo nauji rinkiminiai pažadai, rodantys „susirūpinimą“ futbolo reikalais – norima vietoj Naujosios Vilnios futbolo stadionų įrengti dvi futbolo aikštes prie Šeškinės stadiono griaučių. Kokiu tikslu tai reikia daryti – nepaaiškinama. Iš tikrųjų, sunku patikėti, kad savivaldybė turėdama milijardinę skolą imtųsi rekonstruoti ir statyti du baseinus, kai investicijų laukia mokyklų aikštynai, futbolo stadionai ir kiti sporto objektai. Nebent Rubikono verslo grupė, kuri glaudžiai susieta su A. Zuoku, Ozo teritorijoje pastatytų baseiną, o paskui savivaldybei užkrautų privalomą nuomą jo išlaikymui, kaip dabar yra daroma su „Siemens“ arena, kai savivaldybė kasmet turi finansuoti visą eilę renginių.
Visi puikiai suprantame, kad prie bendro lavinimo mokyklų esantys stadionai turi būti sutvarkyti, kad jais galėtų naudotis ne tik mokyklos vaikai, bet ir vietos bendruomenė. Mano žiniomis, mieste yra 58 mokykliniai stadionai. Dauguma jų yra apleisti ir reikalauja nemenkų investicijų. Vienas galimų būdų tvarkyti mokyklų stadionus, pritraukiant europines lėšas, kaip tai padarė Viršuliškių vidurinė mokykla, neseniai atidavusi eksploatacijai puikų aikštyną. Tai tik vienas iš nedaugelio sektinų pavyzdžių. Tačiau miesto vadovų strategija yra kita. Jie numatė mokyklų stadionus išnuomoti profesionaliems sporto klubams, kurie įsipareigoja savo lėšomis sutvarkyti tuos stadionus.
Taip yra išnuomotas futbolo klubui Sirokomlės vidurinės mokyklos stadionas, o dabar tokio likimo laukia Radvilų gimnazijos stadionas Šeškinėje. Numatoma nuomoti šį stadioną regbio federacijai, kuri pritaikys šios sporto šakos specifikai. Mokyklos vaikai į šį stadioną galės patekti tik pirmoje dienos pusėje per kūno kultūros pamokas, o popamokinei veiklai ir Šeškinės bendruomenei šis stadionas bus uždarytas. Kita vertus, savivaldybei priklausančios sporto mokyklos neturi savo sporto bazių ir naudojasi mokyklų sporto bazėmis.
Tačiau mokyklų vadovai nenori įsileisti sporto mokyklų vaikų į savo bazes, nors tai daryti savivaldybės tarybos sprendimu privalu. Bet jos nekreipdamos dėmesio į savivaldybės sprendimus nuomoja įvairioms organizacijoms. Kaip žinia, neformaliam ugdymui numatoma įvesti krepšelių sistemą, ir visa popamokinė veikla mokyklose turėtų ženkliai suaktyvėti. Taigi, kyla klausimas – kaip per sportą, fizinį aktyvumą stiprins savo sveikatą mūsų mokyklų vaikai, kur sportuos mūsų jaunieji sporto talentai, jeigu atiduosime mokyklų sporto bazes privatiems sporto klubams? Atsakymas yra vienareikšmis – vaikai bus išvaryti į tarpuvartes. Kitas pavyzdys, rodantis miesto valdžios amoralią politiką jaunų žmonių atžvilgiu - Židinio suaugusių gimnazijos mokinius ketinama perkelti iš gerai sutvarkytų patalpų į prastas, mokymuisi nepritaikytas patalpas Varpo suaugusių mokykloje, kuri ir taip yra perpildyta. Numatoma Židinio gimnazijos patalpas perduoti gimnastikos sporto mokyklai. Motyvuojama tuo, jog gimnastikos mokyklai reikalinga pagerinti higienos sąlygas – įrengti tualetus, persirengimo kambarius ir pan. Norima ten įrengti ir viešbutį. Galbūt ateityje rengiamasi ir privatizuoti šias patalpas. Tuo tarpu Židinio mokykla yra vienintelė suaugusių gimnazija Vilniaus mieste. Ji disponuoja 2844 kv. m. patalpomis, kurios suremontuotos už ES lėšas, dalį lėšų skyrė savivaldybė. Mokyklos taryba tokiai reorganizacijai nepritaria. Nejaugi savivaldybės „strategai“ negali sugalvoti kitų būdų kaip spręsti gimnastikos sporto mokyklos higienines sąlygas?
Toks suplyšusios paklodės tampymas atimant iš vienų, atiduodant kitiems, kelia didžiulę įtampą visuomenėje ir daro žalą besimokančiam jaunimui. Savivaldybė, turėdama skurdų biudžetą, ypatingą dėmesį turėtų skirti mokyklų sporto bazių sutvarkymui, moksleivių sveikatinimo per sportą priemonėmis, jaunųjų sportininkų rengimui. Didelio meistriškumo sporto klubai turėtų ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Tuo tarpu pagal 2012 metų Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto plėtojimui skirtą biudžetą, kurį sudaro virš 25 mln. litų, mokyklų sporto aikštelių sutvarkymui skiriama vos 1,6 mln. litų, VŠĮ „Sveikas miestas“ sveikatinimo renginiams – 480 tūkst. litų, o elitiniams sporto klubams „Lietuvos rytui“ – 1,5 mln., futbolo klubui „Žalgiris“ – 1 mln., „Sostinės“ moterų krepšinio klubui – 1 mln. litų. Kitų sporto šakų klubams belieka pusė milijono litų.
Kaip rodo europinė sporto finansavimo patirtis, ypač profesionaliajm sportui būtina rasti alternatyvių pajamų šaltinių. Nevalstybinio sporto rėmimo tradicija Senajame žemyne susiformavo per daugelį metų, pvz., Didžiojoje Britanijoje valstybinė parama sudaro vos 8 proc. visų sportui skiriamų lėšų. Patys sporto klubai bei federacijos turi stengtis pritraukti privatų kapitalą. Savivaldybės taip pat remiantis europiniu modeliu, turėtų būti skiriama ne profesionaliajam sportui, o jaunųjų sportininkų ugdymui ir mėgėjų sportui remti.
Taigi, ir Vilniaus savivaldybė turėtų atsižvelgti į ES valstybių sporto finansavimo tradicijas ir padėti tvarkyti chaotišką sporto ūkį.