Z. Vaigauskas interviu DELFI teigė, jog kalinių skandalas – ne pirmas atvejis, šiuose rinkimuose metantis šešėlį ant Darbo partijos. Istorijos baigtys esą gali būti visokios.
– Jeigu pasitvirtintų, kad šita filmuota medžiaga yra galimo balsų pirkimo įrodymas, kokios sankcijos galėtų būti taikomos partijai ar jos kandidatams?
– Čia reikėtų, aišku, apsibrėžti, kieno čia darbas yra. Nes reitingo balo auginimas prieš savo partijos sąrašo kolegas turbūt nėra irgi geras, padorus veiksmas prieš pačius juos, kada siekiama partijos populiarumo sąskaita pasiekti savo asmeninės naudos, aplenkiant kitus to sąrašo žmones. To irgi nereikia pamiršti. Žinoma, klausimas iškyla labai paprastas. Kas čia visą tą veiksmą sankcionavo? Su kuo jis susijęs? Čia, matyti ir iš to įrašo, siejama su konkrečiu asmeniu. Ką jisai pasakys, kaip jisai ginsis, ar sutiks. Čia yra daugiau, visų pirma, teisėsaugos institucijų dalykas. O su rinkimais tai turbūt susiję tiek, kiek greitai teisėsaugos institucijos galės duoti kokį tai atsakymą ir įvertinimą. O sprendimo būdai, atsakomybės būdai yra įvairūs. Gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir pats vykdytojas, ir užsakovas, jeigu tokį pavyksta nustatyti. Jeigu tai kandidatas – kreipiamasi į VRK dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo. Taip, kad, aš manyčiau, čia yra reikalas ne tik VRK, bet ir teisėsaugos institucijų.
– Pagal pirminius balsavimo rezultatus, Jonas Pinskus pašoko iš 140-osios vietos partijos sąraše į 21-ąją: 2270 pirmumo balsų. Živilė Pinskuvienė: 6211 pirmumo balsų. Iš 14-osios į 10-ąją vietą. Ar tai pasako ką nors apie tendencijas?
– Tai turbūt pasako tiems kolegoms partijos sąraše, kurie buvo aplenkti. Jeigu, sakysim, buvo aplenkti kriminalinės veikos būdu, tai jiems tas dalykas patinka. Kaip jie tokius dalykus patys vertina? Manyčiau, to sąrašo kandidatų irgi vertėtų paklausti. Kita vertus, tikriausiai tai niekam nepatinka. Bet yra ir daugiau klausimų. Aš jų dabar neuždavinėsiu – turėtų uždavinėti prokurorai ir tyrėjai.
Kaip visas tas dalykas finansuojamas, aišku. O VRK, kai prasideda ikiteisminis tyrimas, kaip ir bet kuriai kitai institucijai, yra draudžiama kištis į ikiteisminį tyrimą. Tam, kad nesugadintume to tyrimo. Kita vertus, kaltu žmogų pripažinti gali tik teismas. Iki tol, kol to teismo sprendimo nėra, galioja nekaltumo prezumpcija. Bet, aš manyčiau, čia yra turbūt ir prokurorų garbės reikalas.
– O jeigu teisėsauga nustatys, kad šita filmuota medžiaga yra balsų pirkimo įrodymas, ar gali būti, tarkim, anuliuota dalis rinkimų rezultatų?
– Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymas numato įvairias priemones prieš tuos, kurie pažeidinėja įstatymą. Kaip ir Baudžiamasis kodeksas. Yra ir labai griežtos priemonės. Aš manyčiau, kad turint informaciją, patvirtinimus, reikėtų iš tikrųjų svarstyti, kokias priemones taikyti. Rinkėjų papirkimas – tai jau baudžiamoji veika. Kiek tai susiję su partija? Galimas dalykas, jeigu tai susiję, tai vėlgi kitas atsakymas. Jeigu tai konkretaus žmogaus veika ar kelių konkrečių žmonių veika – vėlgi atitinkami sprendimai turi būti padaryti.
– Rinkimų rezultatams tai gali atsiliepti?
– Rinkimų rezultatai turi tą problemą, kad jie labai greitai tvirtinami. Po rinkimų praėjus savaitei laiko, rinkimų rezultatai turi būti patvirtinami. Dar juos galima kurį laiką skųsti teismui. Bet po to jie tampa nebepajudinami. Žinoma, tas, kuris išrenkamas nusikalstamos veikos pasekoje, gali būti traukiams baudžiamojon atsakomybėn, persekiojamas teisėsaugos institucijų, įstatymų nustatyta tvarka. Bet tai jau gana ilgas procesas. Ar šiuo atveju galima pritaikyti? Reikėtų vis dėlto pasigilinti. Nenorėčiau niekaip sakyti – nei „taip“, nei „ne“. Negavus iš teisėsaugos institucijos atitinkamos informacijos, kažkokius žygius daryti – tai gali prasilenkti su teise.
– Teisėsauga pranešė, kad ikiteisminis tyrimas dėl šitos istorijos pradėtas penktadienį. O kada VRK sulaukė informacijos?
– Jeigu ikiteisminis tyrimas pradėtas ir yra konkretūs asmenys, tai tikriausiai mes sulauksime teisėsaugos institucijų prašymo dėl neliečiamybės panaikinimo. Kada VRK? Atvirai pasakius, tą sužinojau iš jūsų. Gandai, kad kažkas tokio gali būti, sklandė senokai. Ypač tai turbūt susiję su kai kuria kita veika – rinkėjų pavežėjimo, pagirdymo, apdalinimo dovanomis. Mes tokių dalykų pastebėjome gerokai seniau. Ir būtent tai buvo susiję su Švenčionių-Vilniaus rinkimų apygarda. Ir autobusiukai prie Vilniaus savivaldybės. Policininkai buvo sulaikę keletą vairuotojų ir piliečių, kurie ten buvo atvežti. Tos informacijos mes sulaukėme praėjusią savaitę, kada vyko išankstinis balsavimas.
Primename, jog slapta filmuotoje medžiagoje, kuri pasiekė DELFI redakciją, užfiksuoti pokalbiai dėl kalinių balsavimo už Darbo partiją ir konkrečius jos kandidatus – Vilniaus vicemerą J. Pinskų ir jo žmoną Živilę Pinskuvienę. Vienas pokalbis užfiksuotas vienos iš sostinės „Statoil“ degalinių prieigose, kitas, kaip matyti iš filmuotos medžiagos, vyko Darbo partijos patalpose Vilniuje, Gedimino pr. 10. Filmuotoje medžiagoje užfiksuotas vicemero J. Pinskaus visuomeninis patarėjas Eugenijus Maciulevičius DELFI aiškino, esą jei tokie pokalbiai ir vyko, tai tebuvo įprastiniai pokalbiai „su rinkėjais“.
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas galimo kalinių balsų pirkimo skandalą vadino teisėsaugos propaganda ir bandymu terorizuoti jo partiją. „Matėsi, kad ten buvo šantažas, ne operatyvinė medžiaga“, - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė V. Uspaskichas
