Tuomet 65-rių metų respublikonų kandidatas taptų pirmuoju mormonu Baltuosiuose rūmuose, išstumsiančiu pirmąjį juodaodį Jungtinių Valstijų prezidentą Baracką Obamą. Gerai tai ar blogai būtų amerikiečiams, spręsti jiems patiems, tačiau mormonų judėjimo ypatybės jau dabar leidžia daryti kai kurias išvadas.
J.Smithas 1844 m. buvo nužudytas. Bažnyčiai ėmė vadovauti Brighamas Youngas, 1847 m. tikėjimo narius atvedęs į stovyklą Jutoje, kur turėjo net savo kariuomenę, pasistatė didelę šventovę. Savo Mokymuose (Teachings of Presidents of the Church: Brigham Young, 1997), skyriuje „Laikas pasiruošti“ jis rašė: „Visi esame skolingi Dievui už gebėjimą naudingai išnaudoti laiką, ir Jis pareikalaus iš mūsų tikslios ataskaitos, kaip jį panaudojome.“
Racionaliai ir naudingai išnaudoti laiką ir rengtis ataskaitai Dievui – pagrindinis šio mormonų mokymo motyvas. Jis nedaug skiriasi nuo krikščionių postulatų. Pavyzdžiui, mormonai pripažįsta moterų bendrumą – poligamiją, dėl kurios jie daug nukentėjo. Prelatas Juozas Šeškevičius, gyvenantis San Paule, Brazilijoje, savo studijoje, kurią 2008 m. pristatė „XXI amžius“, rašė, kad bažnyčios įkūrėjas J.Smithas vos sulaukęs 39 m. dėl daugpatystės propagavimo mormonų sostinėje Solt Leik Sityje gyventojų buvo nužudytas gubernatoriaus nurodymu. Kunigas priduria, kad visi mormonų studentai, baigę B.Youngo vardu pavadintą universitetą, turi važiuoti metams ar dvejiems į misijas po visą pasaulį.
Beje, po nepriklausomybės atkūrimo „LDS Church“ misionieriai 1992 m. užplūdo ir Lietuvą, nors pirmieji misionieriai iš Tilžės pasirodė 1909 m. Klaipėdoje. Jie lankydavosi lietuvių namuose, platino savo literatūrą ir tikėjimo tiesas. Pirmasis šios bažnyčios skyrius buvo įkurtas Vilniuje 1993 m., paskui atsirado bendruomenės.
Dabar skaičiuojama, kad pasaulyje yra daugiau kaip 14 mln. šio judėjimo narių, 28660 bendruomenių, 134 šventyklos, dirba 52500 misionierių, veikia 4 universitetai ir kolegijos. Viena didžiausių misijos prievolių – teikti humanitarinę pagalbą. Bažnyčia ją yra suteikusi 178 šalims, taip pat ir Lietuvai (1993 m. buvo paaukota daugiau kaip 1,5 mln. JAV dolerių sunkiai besiverčiančių žmonių gyvenimui palengvinti atokesnėse Lietuvos vietovėse).
„LDS Church“ šiuo metu yra turtingiausia konfesija pasaulyje. Jų finansiniai ištekliai sudaro dešimtis milijardų dolerių. Mormonų bažnyčios taisyklės leidžia tuos pinigus naudoti įvairiems tikslams – misijoms, politikai, investicijoms, verslui. Daugelis stambių pasaulio įmonių dirba su „Salt Lake City“ prekiniu ženklu. Bažnyčia savo kapitalą investavo į Amerikos kompaniją „American Express“, pasaulinį viešbučių tinklą „Marriott“, Vokietijos oro kompaniją „Deutsche Lufthansa“ ir t.t.. Kai kuriuose Volstrito bankuose vadybininkais dirba vien tik mormonai...
Judėjimas respublikonus oficialiai remia nuo 1925 m., kai rinkimams ruošėsi ir 1929 m. pagaliau 31-uoju JAV prezidentu buvo išrinktas Herbertas Clarkas Hooveris (nepainioti su FTB įkūrėju ir 48 m. jam vadovavusiu Johnu Edgaru Hooveriu), atvedęs šalį į Didžiąją depresiją ir 1933 m. užleidęs postą demokratui Franklinui D. Rooseveltui, tekusiam atlaikyti didžiausius XX-ojo amžiaus kataklizmus.
Bet įdomu, kad tiek CŽV, tiek FTB branduolį sudarė mormonai. Kodėl? Sakoma, kad tarp mormonų nėra išdavikų, nes jie tikėjimo ir idėjos žmonės. Jie fanatiškai atsidavę Amerikai, gina jos valstybingumą ir vientisumą, nevartoja alkoholio ir narkotikų, nerūko, moka keletą kalbų, bendraudami naudojasi bažnyčios parengta specialia neurolingvistine metodika įtikinti pašnekovą.
Ar tokių idealių bruožų turi Mittas Romney, dar sunku pasakyti. Teisės ir verslo administravimo išsilavinimą turintis politikas iki šiol daug lėšų aukoja mormonų bažnyčiai (pernai jai teko 9,7 proc. M.Romney metinių pajamų).
Bet apžvalgininkai klausia: kaip galimas prezidentas suderins savo veiklą su savo judėjimo mokymu? Juk mormonai nekeičia savo sprendimų, jeigu jie prieštarauja kolegialiai priimamoms mormonų taisyklėms. Jie nėra pavaldūs oficialioms struktūroms, jų gyvenimas pagrįstas bažnyčios nurodymais ir tikėjimo brolių gyvenimo logika. Ar tie įsitikinimai neprieštaraus JAV konstitucijai, Baltųjų rūmų tvarkai?
Būsimas prezidentas turės atramą Kongrese: Senato vadovas Harry Reidas taip pat mormonas. Kongrese yra 15 mormonų, bet žurnalas „Newsweek“, mėginęs prakalbinti juos, gavo tik keturių šio tikėjimo atstovų interviu, ir tai labai sausus.
Pats M.Romney nekalba apie savo tikėjimą. 2007 m. pabaigoje Teksase jis sakė, kad „visi mes turime bendrus įsitikinimus, nors reikia pripažinti Amerikos bažnyčių teologinius skirtumus“.
Aišku, amerikiečiai lapkričio 6-ąją rinksis ne pagal priklausomybę kuriam tikėjimui. Paryžiaus „Le Figaro“ pastebėjo, kad pagal visuomenės nuomonės apklausų rezultatus vis dėl geresnis dabartinio prezidento įvaizdis: rugpjūčio pabaigoje už B.Obamą buvo 51 proc. apklaustųjų, o už M.Romney – tik 36 proc. Bet po keleto debatų per TV skirtumas tarp M.Romney ir B.Obamos visai ištirpo.
Tačiau respublikonas, kurio turtas vertinamas apie 250 mln. dolerių, turi patirties verslo srityje: jis yra valdęs investicinį fondą „Bain Capital“, būtent jo pastangomis 2002 m. įvyko Olimpinės žaidynės Solt Leik Sityje. Ar to pakaks įveikti didžiulį nuosmukį ekonomikoje (8,3 proc. bedarbystę, milžinišką valstybės skolą)? Neseniai laikraščiui „The Wall Street Journal“ duotame interviu jis pabrėžė: „Mano patyrimas parodė, kad susidūrus su problema, reikia ryžtingai ją pasitikti, o ne jos vengti, kitaip bus tik blogiau“. Kaip ir B.Obama, jis neskuba priimti sprendimų, yra be galo skrupulingas ir disciplinuotas.
O oponentai nepraleidžia pro ausis ir šio konservatyvių pažiūrų veikėjo pasisakymų. Štai neseniai Kalifornijoje, kai žmonos lėktuvui teko leistis avariniu būdu, jis leptelėjo, nusistebėjęs, kodėl neatsidaro lėktuvų langai...
Dideliems žmonėms būdingi nusikalbėjimai. Amerikiečiai irgi supranta humorą. Dauguma Amerikos rinkėjų tiki, kad Baltuosiuose rūmuose bus ne tik kalbamos mormonų maldos, bet visas šalies ūkis pateks į padoraus politiko – net jeigu jis ir mormonas - rankas.