Šimtai apleistų pastatų griuvenų – toks sovietinis palikimas vis dar slegia nemažą dalį šalies regionų savivaldybių ir saugomų teritorijų. 2008 metais Aplinkos ministerija kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie AM (toliau VSTT) parengė apleistų statinių likvidavimo programą ir sukūrė informacinę duomenų bazę, kurioje kaupiami duomenys apie visus apleistus šalies pastatus.
Nuo 2011 m., pasitelkus valstybės ir ES struktūrinių fondų paramą, regioniniuose parkuose pradėta nuosekliai griauti statinius, keliančius grėsmę žmonių sveikatai ir darkančius kraštovaizdį. Šiuo metu iš viso nugriauta ir sutvarkyta 114 apleistų objektų ir jų teritorijų – daugiau nei pusė visų statinių, kuriuos numatyta likviduoti iki 2013 m. pradžios. Paskutiniai intensyviausi darbai vyko Aukštaitijos nacionaliniame ir Sirvėtos regioniniame parkuose. Iki metų pabaigos apleisti statiniai bus griaunami Salantų, Žagarės, Dieveniškių, Sartų, Anykščių, Gražutės, Vištyčio, Tytuvėnų, Ventos regioniniuose parkuose. Biržų regioniniame parke numatyta pašalinti net 14 objektų.
Išgražėjo Palūšės kaimas
Savita gamta, vertingais miškais ir švariais ežerais garsėjantis Lietuvos kraštovaizdis – didžiulė vertybė, kurią neretai primiršta gamtoje neatsakingai poilsiaujantys ar vien tik komercinės naudos ieškantys žmonės. Ežerais margas Aukštaitijos nacionalinis parkas, garsus vandens malūnais, bitininkystės muziejumi, Ginučių, Ladakalnio kompleksais, vasarą „atsikratė“ 28 sovietmečio laikų statinių. Poilsiautojų pamėgtame Palūšės kaime nugriauti 27 objektai, Šilinėje – 1 pastatas. Pasak Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Kraštotvarkos skyriaus vedėjo Voldemaro Kutros, Palūšėje teko naikinti senus poilsinius pastatus.
„Sovietmečiu čia buvo turizmo centras, kurį sudarė įvairių pastatų kompleksai. Dalis statinių pradėti, bet nebaigti statyti, kiti visiškai susidėvėję, apšiurę darkė aplinką. Šiuo metu vyksta centrinio pastato rekonstrukcija, kuriame planuojama įrengti konferencijų sales, viešojo maitinimo patalpas, jau pastatyti šeši modernūs poilsio ir nakvynės nameliai. Rengiamas detalusis planas, pagal kurį ši pušyne esanti teritorija bus pritaikyta edukacinei, poilsinei veiklai, ketinama labiau vystyti vandens turizmą. Dalis nugriautų senų pastatų vietų liks sulygintos ir apželdintos, jose neketinama statyti naujų pastatų“, – pasakojo V. Kutra.
Laukia II-ojo darbų etapo
Tuo tarpu Dieveniškių regioninio parko direkcija, per pusmetį likvidavusi 22 apleistus statinius, dar 26 ketina nugriauti, VSTT pradėjus antrąjį projekto etapą. “Sovietmečiu pristatyta aibė milžiniškų kolūkių kompleksų. Jiems iširus ir panaikinus žemės ūkio bendroves, dalis tokių statinių buvo perleisti buvusiems darbuotojams kaip kompensacija naikinant jų darbo vietas. Tokiu būdu vieno statinio šeimininkais tapdavo keletas ar keliolika asmenų, kurie pradėdavo ardyti pastatus ir dalintis įvairias statybines liekanas, medžiagas. Nesunku įsivaizduoti, kas liko iš tokių statinių – vieni griuvėsiai. Deja, ardomi statiniai tapo pavojingais, nes jų laikančiosios konstrukcijos buvo pažeistos. Džiugu, kad mūsų parko teritorijoje skaudžių įvykių nepasitaikė, tačiau visos šalies mastu jų būta ne vienos“, - prisimena parko vadovas Robertas Jomantas.
Pašalinti Stakų, Paškonių, Daugirdiškių ir kitose seniūnijose buvę kolūkinių pastatų kompleksai – gyvulių fermos, grūdų, trąšų saugyklos, sandėliai, senų degalinių liekanos, rekultivuotas apleistas karjeras. Anot R. Jomanto, daugiausiai laiko užima ne pastatų griovimas, bet paruošiamieji darbai. “VSTT pradėjus nuosekliai rūpintis saugomose teritorijose esančiais apleistais pastatais, parkų direkcijoms teko atitinkamai tam pasirengti: pradėtas vesti apleistų statinių registras, atlikta inventorizacija. Metus ir daugiau laiko užtrunka išsiaiškinti, ar pastatas turi šeimininkus. Kelis kartus skelbiama vieša jų paieška, paskui laukiama jų atsiliepiant. Savininkams neatsiradus, pastatas perduodamas savivaldybėms, kurios kreipiasi į teismą dėl objekto pripažinimo bešeimininkiu. Tik po teismo sprendimo galime imtis realių apleistų objektų likvidavimo darbų“, - svarbiausius etapus paaiškino regioninio parko vadovas.
Kelia pavojų
Apleisti pastatai dažnai tampa ne tik pavojingomis vaikų žaidimų aikštelėmis ar nelegaliais sąvartynais, bet ir benamių užuovėja. Gegužę Klaipėdoje per gaisrą apleistame pastate žuvo vyriškis, o praeitų metų spalį Joniškio rajone sunkiai sužalotas jaunas vaikinas, kaip įtariama, apleistame pastate ieškojęs vertingų metalo liekanų ar plytų pardavimui.
Žmonės apleistuose griuvėsiuose linkę laidoti buitines atliekas, o vaikai - žaisti. Tačiau tokie objektai yra avarinės būklės ir nestabilūs, todėl labai pavojingi. Siekiant išvengti panašių nelaimių, ilgalaikių ekologinių problemų ir stengiantis gražinti šalies regioninių parkų natūralią gamtą bei atkurti unikalaus kraštovaizdžio kompleksus, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM įgyvendina projektą „Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavi¬mas (I etapas)“. Projektas finansuojamas is iš ES fondų ir Lietuvos biudžeto. Ketinama likviduoti apie 200 apleistų statinių.
