Per dešimt metų niekada negyvenusių santuokoje vyrų dalis išaugo nuo 28,3 proc. iki 32,2 proc., moterų - nuo 21,2 proc. iki 23,5 proc.
Anot Statistikos departamento, taip pat sumažėjo vyrų ir moterų, gyvenančių santuokoje, dalis.
2011 metais vedę vyrai sudarė 54,9 procento visų 15 metų ir vyresnių vyrų, moterys - 45,9 procento visų 15 metų ir vyresnių moterų. 2001-ųjų surašymo metu vedusių vyrų buvo 6,7 proc., ištekėjusių moterų - 51,6 proc.
Be to, statistika rodo, kad per dešimtmetį padaugėjo išsituokusiųjų ir našlių.
Demografinių tyrimų instituto instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė Aušra Maslauskaitė BNS sakė, kad gyventojų surašymo rezultatai patvirtina šeimos formavimo pokyčius Lietuvoje, kurie prasidėjo atkūrus nepriklausomybę.
"Tai reiškia tai, kad žmonės pradžioje partnerystę kuria ne tiesioginės santuokos būdu, bet per kohabitaciją (gyvenimą kartu). Natūralu, kai mes klausiame apie santuokinį statusą, jie patenka į negyvenusių santuokoje grupę. Tie skaičiai tikrai nenustebina ir rodo tai, ko mes ir galėjome tikėtis. Kintant šeimos formavimo būdui ir pereinant nuo tiesioginės santuokos prie šeimos kūrimo per kohabitaciją, kuri gali baigtis santuoka, gali iširti arba tęstis ilgą laiką, mes turime tokius rodiklius", - teigė sociologė.
Jos teigimu, gyvenimas kartu nesusituokus tampa įprastu reiškiniu.
"Gyventi ilgai nesusituokus nieko nestebina ir tai tampa normatyviai priimtinas gyvenimo būdas, nėra didelio socialinio spaudimo. Kaip rodo mūsų tyrimai, 75 proc. visų partnerysčių Lietuvoje prasideda nuo kohabitacijos, o ne nuo santuokos. Tų, kurie tuokiasi iš karto, jau yra mažuma. Mes tiesiog atkartojame bendrąją raidos tendenciją, kuri yra būdinga visoms išsivysčiusioms, postindustrinėms, postkapitalistinėms šalims. Čia tiesiog nieko naujo", - dėstė A.Maslauskaitė.
Pasak jos, nors gyventojų surašymas ir parodo tam tikrus vertybinius pokyčius šalies visuomenėje, tačiau tai nereiškia Lietuvos žmonėms šeima ir santuoka yra nesvarbu.
"Lietuvoje bet kokiu atveju turime tendenciją, kad didžioji dalis kohabitacijų baigiasi santuokomis", - kalbėjo sociologė.
Paklausta, ar politikų pastangos populiarinti santuoką gali kaip nors paveikti tendencijas visuomenėje, ekspertė atsakė: "Mano nuomone, niekaip".
"Sprendimas, kaip kurti šeimą, sudėtingas ir pakeisti jį keliais plakatais, kuriais nukabinėjame stoteles, yra neįmanoma. Mano požiūriu, tai tiesiog yra lėšų švaistymas", - sakė A.Maslauskaitė.