Gyvenamųjų namų gyventojai nėra atsakingi, kad jų namų sienų nespalvintų jaunieji grafičių tapytojai. Tai – policijos pareiga. Pagal Statinių tinkamos priežiūros taisykles, tuo, kad statinių fasadai būtų sutvarkyti, nuvalyti, suremontuoti, o grafičiai – nuvalyti ar uždažyti, taip pat turi rūpintis gyvenamąjį namą administruojanti bendrovė, o ne jame gyvenantys žmonės. Jai savo pareigų neatliekant, savivaldybė grasina baudomis, kurių dydis – nuo įspėjimo iki 2000 litų.
Vis dėlto, baudų išvengti norinčios namus administruojančios bendrovės išlaidas perkelia ant gyventojų pečių. Būtent jie turi sumokėti už tai, kad piešiniai nuo sienų būtų nuvalyti. Kitų išeičių administruojanti bendrovė taip pat neturi – gyventojams baudų mokėti nesutikus, skolas reiktų išieškoti, nes kitaip bendrovė už nenuvalytas sienas savivaldybei baudas turėtų mokėti pati.
Sumokėti už sienų valymą – privalu
Į tokią situaciją pakliuvo ir Vilniuje, Šnipiškių mikrorajone gyvenanti Ieva, papasakojusi, jog jos namo gyventojai už kitų institucijų aplaidumą šįkart mokėti nesutinka. „Namo gyventojai pasipiktino gavę sąskaitas už grafičių valymą nuo jų namo sienų. Darbus užsakė savivaldybės įmonė „Šnipiškių ūkis“ (dabar besivadinanti UAB „Žirmūnų ūkis“ - DELFI), o atliko kita bendrovė. Pasak „Šnipiškių ūkio” atstovų, jie tiesiog negali nepaisyti miesto valdžios sprendimo, nes už nenuvalytus piešinius ant sienų gautų dideles baudas“, - pasakojo moteris.
Vilniaus gyventoja stebėjosi, kokia yra gyventojų rolė ir atsakomybė už kitų nelegaliai apipaišytas namo sienas. „Panašu, ranka ranką plauna. Bet kuo čia dėti gyventojai? Ar susimokėjus už grafičių valymą, pinigus bus galima tiesiogiai išsimušti iš piešėjų?“, - piktinosi ji. - „Kai už grafičių valymą moka butų savininkai, jiems (grafičių valymo paslaugas atliekančiai įmonei - DELFI) tiesiog apsimoka susidraugauti su piešėjais: kuo daugiau grafičių, tuo daugiau darbo, o tuo pačiu - ir pinigų. Kas paneigs, kad taip nėra?“.
Abejonių dėl mokėjimo už įmonės paslaugas Ievai sukėlė ir tai, kad nelegalių paišytojų nesuvaldo ne namo gyventojai, o policija bei kitos institucijos. „Žmonių nuomone, policija tegu ir moka, nes jos darbas užtikrinti mieste viešąją tvarką. Tačiau patys neketina to daryti, nes nepritaria miesto Tarybos sprendimui ant gyventojų pečių užkrauti dar ir grafičių valymą, - kalbėjo ji. - Dėl grafičių, policijos neįgalumą demonstruoja ir tai, kad būtent mūsų name įsikūręs Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrius“.
Moteris suabejojo, ar gyventojams nusileidus šįkart, vėliau nereikės atsakyti ir už kitus viešosios tvarkos pažeidėjus. Ji juokavo, kad galbūt vietoj gyventojų grafičių valymo išlaidas turėtų padengti viešųjų ryšių atstovai, rengę akcijas prieš šiuos paišytojus, ar reklamos specialistai, prieš kuriuos ir protestuoja kai kurie viešųjų erdvių grafičių tapytojai.
Administruojanti bendrovė: bauda gyventojams būtų padalinta
„Žirmūnų ūkis“, bendrovė, administruojanti namą, kurio gyventojai nenori valyti nelegalių piešinių, sako, jog kilę nesusipratimai sprendžiami konsultuojantis su savivaldybe. „Mes gavome prašymą iš gyventojų ir nedarytume tų darbų, nes daugumos gyventojų prašymas mums yra kaip įstatymas. Bet kadangi savivaldybė mums atsakė, kad baudžiamas namo administratorius, iš principo nelabai ir žinome (kaip elgtis – DELFI). Nors dabar nevalėme nei vieno namo, kuris pateikė prašymą nevalyti. - kalbėjo vardo atskleisti nenorėjusi bendrovės atstovė. - Jeigu nubaus, tada būsime nubausti, spręsime ir gyventojams kažką turėsime parodyti“.
„Žirmūnų ūkio“ atstovės teigimu, tuo atveju, jei namo administratorius gautų baudą, ji taip pat būtų padalijama gyventojams. „Namas yra bendra dalinė gyventojų nuosavybė. Bauda būtų dalijama, kadangi turi būti paskirtas administratorius, administratorius tą namą prižiūri, todėl natūralu, kad ne visiems gyventojams savivaldybė pateiks sąskaitą, o administratoriui. Mes lygiai taip pat padalinsime tą baudą gyventojams“, - kalbėjo ji. Pašnekovės teigimu, savivaldybė į konfliktus tarp gyventojų ir namą administruojančių bendrovių nesikiša: „Tiek kiek jie mums atsakė, vis tiek jie skirs administratoriui baudą, o administratorius galės aiškintis su gyventojais“.
Pasak pašnekovės, tiek baudą, tiek mokesčius už sienų valymą turėtų apmokėti visi name esančių patalpų savininkai, tarp kurių, - ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrius. „Be abejo, visi mokesčiai skaičiuojami pagal plotą, čia jau pagal civilinį kodeksą, nesvarbu kokia ten įstaiga – ar policija, ar teismas, ar pati savivaldybė. Tai nesvarbu, visi mokesčiai skaičiuojami nuo ploto“, - paaiškino pašnekovė. Ji sakė, kad pirmą kartą skiriama bauda nedidelė – siekia apie 20 litų, tačiau pažeidimui pasikartojus ji galėtų būti ir 2000 litų.
Savivaldybė: baudų dalinti negalima
Vilniaus savivaldybės Būsto renovavimo skyriaus vedėja Stasė Kvedarienė sakė, jog namo administratorius padalindamas gautą baudą gyventojams elgtųsi neteisėtai. Jos teigimu, rinkti mokesčius jau sieną nuvalius iš gyventojų galima, tačiau pinigus už baudas - ne. „Pirmą kartą tokį dalyką girdžiu, kad taisyklės būtų taikomos bendrasavininkams. Bendrasavininkai - taip, jie tuos darbus apmoka, bet baudų neapmoka“, - sakė ji.
Specialistės teigimu, už Statinių tinkamos priežiūros taisykles gyvenamuosiuose namuose yra atsakinga namą administruojanti bendrovė, o ne gyventojai. „Yra teisės aktas, kurio reikia laikytis ir mes visiems administratoriams išsiuntėme ir išaiškinome tą tvarką kaip administratoriui elgtis. Tuo atveju, kai fasadai yra ištepliojami piešiniais, tuomet administratorius tai turėtų užfiksuoti ir kreiptis į policiją, kad būtų rastas žalą padaręs asmuo, išieškoti skolas, kreiptis į teismą dėl žalos išieškojimo“, - kalbėjo moteris.
Pasak S. Kvedarienės, tuo atveju, jei namus administruojanti bendrovė užsako ir apmoka fasado valymo paslaugas, o gyventojai mokėti atsisako, skolos iš jų gali būti paprasčiausiai išieškomos. „O tai kaip skolos išieškomos? Jie gali paduoti administratorių į teismą. Kaip civiliniam kodekse ir sako, kad jeigu yra įtarimas, kad tie darbai neatlikti teisėtai, gali kiekvienas ginčyti tuos darbus atitinkama teisės aktais numatyta tvarka“, - teigė ji.
