Teksase (JAV) gimusi Lizzie atėjo į šį pasaulį be riebalinių audinių. Jos organizme nėra nė gramo riebalų ir nors per dieną nedidelėmis porcijomis ji valgo iki 60 kartų, jos svoris neviršija 28 kilogramų.
Reta merginą kankinanti liga verčia medikus jaustis nepatogiai – šiandien, be jos, žinomas dar vienas tą patį negalavimą turintis žmogus.
„Be Beautiful, Be You“ („Būk graži, būk savimi“) – antroji L. Velasquez knyga. Pirmoji „Lizzie Beautiful: The Lizzie Velasquez Story“ („Gražioji Lizzie: Lizzie Velasquez istorija“) buvo išleista prieš dvejus metus.
„Mano kasdieninė misija – papasakoti visiems savo istoriją. Žmonės turi žinoti, kad nepriklausomai nuo to, kaip kiti atrodo ir kas vyksta jų gyvenimuose, negalima apie žmogų spręsti pagal jo išvaizdą. Negalima įsileisti negatyvo ir vengti gyvenimo, kurį norėtum gyventi“, - aiškina L. Velasquez.
Sunku skaityti bjaurius žodžius apie save internete ir nuolat susidurti su kaltinimais anoreksija, kai kasdien suvartoji po penkis tūkstančius kalorijų. Tik Lizzie prie to jau įprato: „Aš esu žmogus. Žinoma, kai kurie komentarai mane labai skaudina. Tačiau mano tėtis visada kartoja, kad kokį kartą galiu nuverkti, tačiau tada privaliau judėti į priekį ir visur ieškoti vien teigiamų pusių, - pasakoja mergina. - Esu labai dėkinga tėvams ir visai savo šeimai, nes jie mane auklėjo taip, lyg aš niekuo nesiskirčiau nuo likusiųjų. Nors galiausiai sužinojau esanti kitokia, vis tiek gyvenu tikėdama, kad esu normali“.
Iš pradžių skaityti komentarus apie savo išvaizdą L. Velasquez buvo labai sunku. Vis dėlto, vėliau atėjo suvokimas, kad anapus ekrano sėdi bailiai, slepiantys savo veidus ir vardus. „Galų gale, tai tik žodžiai. Jeigu jie taip savimi didžiuojasi, turi parodyti savo veidus“, - įsitikinusi mergina.
Lizzie visiškai netrokšta būti gražuole. „Džiaugiuosi, kad nesu panaši į žvaigždes. Jos labai gražios, tačiau tai susiję su tokia daugybe stereotipų! Žmonės galvoja: ji tokia graži – turbūt kvailė. Net geriau, kad nesu į jas panaši – žmonės gali pažinti tikrąją mane“, - samprotauja ji.
Jokių vaistų mergina nevartoja, tik geria vitaminus ir geležį, kad išsaugotų aktyvumą ir sveikatą. Ji tikisi, kad vieną dieną pavyks natūraliai pastoti ir būsimas mažylis jos ligos nepaveldės.
Pati L. Velasquez gimė mėnesiu anksčiau, nei buvo numatyta ir svėrė vos kiek daugiau nei kilogramą. Be to, medikai išsiaiškino, kad vaisiaus vandenų motinos gimdoje buvo tiek mažai, kad visi stebėjosi, kaip mergaitei pavyko išgyventi.
Drabužius mažajai dukrelei tėvai pirko lėlių parduotuvėse, nes įprasti vaikiški rūbai jai buvo gerokai per dideli. Jokios diagnozės medikams taip ir nepavyko nustatyti, todėl, dėl viso pikto, Lizzie tėvai buvo pradėti ruošti pačiam blogiausiam.
„Mums pasakė, kad ji niekada negalės vaikščioti, kalbėti ir gyventi normalų gyvenimą“, - prisimena 45 metų Lizzie mama Rita. Vis dėlto, nepaisant niūrių prognozių, mergaitės kaulai ir vidaus organai vystėsi visiškai normaliai, nors ji taip ir liko smulki. Sulaukusi dvejų, ji svėrė vos septynis kilogramus – tiek, kiek sveria pusės metukų mažylis.
Sulaukus ketverių, dešinioji Lizzie akis pakeitė spalvą iš rudos į žydrą, o paskui išvis nustojo mačiusi. Medikai vėl negalėjo nieko paaiškinti – jie nesuprato, nei kodėl pasikeitė akies spalva, nei kodėl dingo regėjimas.
Dabar merginos sveikata rūpinasi profesorius Abhimanyu Gargas iš Teksaso universiteto. Jis ir jo kolegos mano, kad Lizzie sveikatos sutrikimo priežastis – progerija. Tai liga, kuriai būdingas spartus senėjimas, riebalų sluoksnio nykimas bei audinių degeneracija.
„Žinau kelis žmones, kurių simptomai panašūs į Lizzie, tačiau visi šie atvejai šiek tiek skiriasi, - sako A. Gartas. Negalime numatyti, kas jos laukia ateityje, nes medicina dar nepakankamai gerai ištyrinėjo progeriją. Vis dėlto, Lizzie pasisekė, nes ji turi sveikus dantis, organus ir kaulus, tad jos perspektyvos geros. Mes ir toliau tirsime jos atvejį ir mokysimės iš jos“.
