„Monsanto“ genetiškai modifikuotų kukurūzų tyrimas: žiurkės apaugo augliais

Trečiadienį Prancūzijos mokslininkai pristatė tyrimą, kurio metu firmos „Monsanto“ genetiškai modifikuotais kukurūzais, apdorotais geriausiai parduodamu herbicidu, maitinamoms žiurkėms išsivystė navikai ir daugybiniai organų pažeidimai. Šis tyrimas susilaukė griežtos kai kurių ekspertų kritikos, praneša „Reuters“.

Prancūzijos vyriausybė paprašė už sveikatos apsaugą atsakingų institucijų išnagrinėti šio tyrimo rezultatus, nors daugeliui mokslininkų šio tyrimo pagrindiniai metodai kelia abejones, o bendrovė „Monsanto“ pareiškė neabejojanti savo produkcijos saugumu.

Gilles Ericas Seralini kartu su kolegomis iš Kano universiteto tvirtina, kad NK603 – genetiškai modifikuotų ir herbicidu „Roundup“ apdorotų kukurūzų rūšimi – bei vandeniu, kuriame „Roundup“ lygis neviršija JAV leidžiamos ribos, maitintos žiurkės nugaišo anksčiau už standartiškai maitintus graužikus.

Šiame tyrime nedalyvavę specialistai jį vertina skeptiškai, o vienas netgi apkaltino prancūzų mokslininkus „statistine žvejyba“, kiti jame naudojamus metodus vadina neatitinkančiais standartų.

Tyrimas publikuotas žurnale „Food and Chemical Toxicology“ bei pristatytas spaudos konferencijoje Londone.

Genetiškai modifikuotais kukurūzais maitintoms žiurkėms išsivystė pieno liaukų navikai, taip pat buvo stipriai pažeistos kepenys ir inkstai.

Tyrėjai tvirtina, kad 50 procentų vyriškos lyties ir 70 procentų moteriškos lyties žiurkių nugaišo anksčiau laiko, lyginant su atitinkamai 30 ir 20 procentų kontrolinėje grupėje.

„Monsanto“ atstovas spaudai Thomas Helscheris tvirtina, kad bendrovė kruopščiai išnagrinės minėtą tyrimą ir pridūrė: „Daugybė recenzuotų mokslinių tyrimų, iki šiol atliktų su biotechnologijomis paveiktais grūdais, įskaitant daugiau nei šimtą mitybos įtakos tyrimų, nuolat patvirtino jų saugumą, kas matyti ir iš atitinkamų saugos vertinimų, kuriuos pateikė reguliavimo institucijos visame pasaulyje“.

Ekspertai vertina skeptiškai

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) Europoje labai nepopuliarūs, tačiau Jungtinėse Valstijose ėmė dominuoti, kai „Monsanto“ 1996 pristatė genetiškai pakeistą sojos pupelę, toleruojančią „Roundup“.

Londono Karališkojo koledžoMitybos mokslų tyrimų skyriaus vadovas Tomas Sandersas pastebi, kad G. E. Seralini komanda nepateikė jokių duomenų apie žiurkėms skirto maisto kiekius ir jų augimo rodiklius.

„Ši žiurkių rūšis labai neatspari krūties liaukų navikams, ypač kai neribojamas maisto vartojimas, - tikina specialistas. - Statistiniai metodai yra neįprasti... ir atrodytų, kad autoriai leidosi į statistinę žvejybą“.

Profesorius Markas Testeris iš Australijos Augalų funkcinės genomikos centro prie Adelaidės universiteto sako, jog šio tyrimo rezultatai kelia klausimą, kodėl nė vienas ankstesnis tyrimas panašių dalykų neatskleidė.

„Jeigu poveikis toks didelis, kaip rodoma, ir jeigu tai iš tikrųjų tinka ir žmonių atveju, kodėl tada Šiaurės Amerikos gyventojai nekrenta it musės? Genetiškai modifikuotos kultūros maistui vartojamos jau daugiau nei dešimtmetį ir šis ilgaamžiškumas nepermaldaujamai tęsis toliau“, - įsitikinęs M. Testeris.